Atostogos. Part 1*

Labas,

Kaip keista rašyti iš Lietuvos, nes jau daugiau nei metus to nedariau. Ką čia veikiu? Atostogauju ir vargo nematau. ;D Prasidėjus naujiems metams pažadėjau dažniau rašyti į tinklaraštį, bet aš esu tikra tinginio pantis ir, nors jau visą savaitę laiko turiu į valias, tik dabar prisiverčiau aplankyti liūdną debesiuką ir pasirodyti, kaip atostogauju. Nors šiaip neveikiu kažko ypatingo (nesideginu po palmėm, kokteiliukų neragauju ;D, su parašiutais nešokinėju), tačiau atostogos visada yra labai gerai ir man tikrai smagu atostogauti. Džiaugiuosi, kad turiu galimybę nors kiek laiko pabūti su mama, pakikenti su Justule ir pažaisti simsus (hahaha... šitas žaidimas yra didžiausias laiko siurblys ir kompo naikintojas). Šiek tiek užknisa interneto problemos, nes turiu užsisakyti internetą telefone, kad galėčiau pasidaryti mobile hotspot ir tada jį pasigauti wi-fi pagalba (jaučiuos kaip tikra kompiuterastė dabar, bet ko gi nepadarysi dėl interneto, kuris šiais laikais visiems reikalingas panašiai kaip duona ir vanduo). Labai nenorėčiau, kad mano internetas dabar pasibaigtų, tad skubu kelti nuotraukas ir pasišalinu. 

p.s. žiūrėjau masinę psichozę (blogąja prasme) sukėlusį "50 pilkų atspalvių", tai nesupratau, kodėl tiek daug triukšmo dėl nieko. Mano nuomone, filmas kaip filmas... Gal ir ne vienas geriausių, bet yra tikrai daug blogiau pastatytų ar nufilmuotų. Čia matyt visi labai laukė ir tikėjosi kažkokio stebuklo, todėl taip nusivylė jį pažiūrėję. O aš galiu padėkoti visiems, kurių komentarus skaičiau, kurie keikė filmą, nes ėjau nusiteikusi pamatyti visišką šlamštą, o pamačiau tiesiog paprastą filmą su labiau išplėstomis sekso scenomis. Ir man visiškai neįdomu, ar tas Kristianas sadistas, ar ta Ana yra žeminama... :D Apskritai, labai nustebau, kai pilnoje salėje vaikinų buvo bene tiek pat kiek merginų, nes tikėjausi vien "bobiško kolektyvo". ;)

p.s.s. o į filmą "Traukinio apiplėšimas, kurį įvykdė Saulius ir Paulius" būtinai nueikit! Nesveikai geras. Juokiausi tikrai labai daug. O dar taip smagu, kad jis nufilmuotas Lietuvoje su mūsų šauniais aktoriais. Galiu pasakyt, kad šitas filmas tikrai daug geresnis už "50 pilkų atspalvių", nors jame nėra nei erotikos, nei prabangių butų ar lėktuvų, o tiesiog Anykščiai su savo Puntuku... Mūsiškiai herojai turi super-duper senovišką motociklą ir varo taip gerai, kad man net ašaros iš juoko byra. Būtinai dar kartą pažiūrėsiu!

Beje, gavau naują iššūkį, kurį būtinai atliksiu!!! Kaip smagu, kad manęs nepamiršo! 

R.

Viena mano diena* Sausio 26

Labas!

Berods vakar skaičiau vieno tinklaraščio (nuoroda čia) įrašą apie autorės ryto rutiną ir nusprendžiau šiek tiek nusižiūrėti ir pabandyti aprašyti savo dieną. Pirmam kartui pasirinkau šiandieną - t.y. paprastą pirmadienį, darbadienį, per kurį nelabai kas gero ir turėjo įvykti. Tačiau, manau, kad įvyko daugiau negu galėjau tikėtis. Todėl nieko nelaukdama, bandau supažindinti jus su savo diena.

Kaip ir beveik kiekvieną rytą mane pažadino žadintuvas. Galiu iš anksto pasakyti, kad visi mano darbadieniai yra daugiau mažiau monotoniški, kupini rutinos ir beveik vienodi. Vos prasikrapsčiusi akis nuskubėjau į dušą. Kadangi šiandien nebuvo "plaukų trinkimo" diena, naudojau tik dušo želę, kurią gavau dovanų per Kalėdas. Savo nuomone apie ją pasidalinsiu kuriame nors tuštučių įraše, o kol kas galiu atskleisti, kad jos kvapas - puikus pagalbininkas ryte, kai reikia kuo greičiau atsibusti.

Po dušo atėjo eilė veido prausimui ir dantukų valymui. Veido prausiklio apžvalgą jau esu dariusi (nuoroda čia), nes tai nebe pirma pakuotė, kurią naudoju, tačiau nesu juo labai sužavėta (tiesiog suteikiau antrą šansą, kai parduotuvėje skubėjau ir nežinojau ką čia greitai išsirinkti). Manau, kad tai neblogas gaminys, vertas bandymo, bet su veido problemomis tikrai nekovoja. Nuotraukoje esančią dantų pastą naudoju pirmą kartą, tad kol kas nuomonės apie ją visiškai neturiu. Man tiesiog labai patinka, kad ji yra juoda. Primena firmos "Margarita" dantų pastą su anglimi.

Susitvarkiusi su visokiais higienos reikaliukais, visada skubu į "viršų" (t.y. į kambarį) nusipiešti veido. :D Kadangi, kaip jau minėjau, šiandien buvo darbadienis - daug piešti nereikėjo: naudojau natūralų Dr. Scheller veido kremą, Loreal CC kremą (be papildomo veido kremo jo nenaudoju, nes mano odai šis CC kremas yra per daug "sausas"), Maybelline skystą pudrą, Bourjois maskuoklį, Essence antakių pieštuką ir Maybelline blakstienų tušą. Šių priemonių nekomentuosiu, pasiliksiu tai įrašams apie tuštučius. :)

Kai jau esu su veidu :D, visada varau į virtuvę pasidaryti sumuštinį pertraukai darbe ir papusryčiauti. Šįryt sukonstravau vieną iš eilinių sumuštinių (kumpis, sūris, agurkas ir majonezas), nuo kurių man jau darosi bloga, nes jie jau toookie nusibooodę, kad atrodo užstrigs gerklėje, tačiau nesugalvoju nieko, kas būtų taip greitai padaroma kaip sumuštiniai (jei turite kokių super greitų receptų, prašau/maldauju pasidalinkite)!

O pusryčiams valgiau labai skanų bananinį jogurtą, kokosinį sūrelį ir gėriau 3in1 kavytę. Retai valgau sūrelius, kažkaip Lietuvoje juos valgydavau ir valgydavau, o čia kas pusę metų tik kokį kartą nusiperku. Paprasčiausiai jų čia kaip ir nėra pirkti (bent jau aš nematau), o kai nueinu į parduotuvę pas lenką, ar kas jis ten toks, nuolat pamirštu pasiimti. :/ Kai galiausiai iš lovos išropojo Kęstas ir paklausė, ką valgiau pusryčiams, išgirdęs atsakymą leptelėjo: "tai tiek privalgius ar darbe nenualpsi?". Šiaip dažniausiai pusryčiams valgau ką nors stipriau nei jogurto indelis ir sūrelis (pvz. bulvių kukuliai su mėsa, virtos bulvės su dešrelėm ir t.t.), bet šiandien matyt organizmas reikalavo "iškrovos" dienos.

Tiesa, bepusryčiaujant mane aplankė paštininkas ir atnešė siuntinį! Yay! Kaip aš mėgstu gauti siuntinius! Mane pasiekė pirmas mano pirkinys iš amazon.co.uk. Nors Ebay esu bene nuolatinė klientė, tačiau niekada nieko nebuvau pirkusi iš Amazon. Kadangi vasarį grįžtu į Lietuvą, tai noriu parvežti lauktuvių, taigi vieną iš jų ir nupirkau. Justulei atiteks kvepalai, o aš nesusilaikiau ir sau pačiupau Macadamia plaukų kaukę, nes jau seniai svajoju ją išbandyti (žinoma, dabar teks ilgai ir nuobodžiai laukti, kol pabaigsiu tai, ką dabar naudoju) :D! Aš ir du mano draugai labai džiaugiamės pirkiniais. ;D

Po pusryčių, o gal pusryčiams įpusėjus bėgau prie kompo statyti už telefoną Ebay aukcione. Nežinau, ar čia apsipirkau, ar gerą daiktą nusipirkau, žinau tik tiek, kad mano dabartinis telefonas (kad ir koks geras būtų naršyti internete, turi tragiškų problemų su ryšiu) varo mane į neviltį. Žodžiu, ta-da-da-daaaam ir laimėjau! Teko nuskausminti piniginę, tačiau LABAI tikiuosi, kad viskas su juo bus gerai ir pagaliau galėsiu su žmonėmis susikalbėti normaliai. Žinau, kad tai ne naujausias modelis, žinau, kad mini, bet šiuo metu nenorėjau daugiau investuoti į telefoną, be to, man ir dėl dabartinio nenaudėlio labai skauda širdį (žinot tą jausmą, kai daiktas jums labai patinka, bet dėl kažkokios priežasties su juo reikia atsisveikinti?). Taigi laukiu dabar kito siuntinio! P.S. jau pradėjau rinktis dangtelius.

Apie 13:30 išvažiavom su Kęste į darbus. Visada esu patenkinta, kai mane veža į darbą su mašina (dzin, ar su Sauliaus, ar su Kęsto), nes ir namie daugiau laiko gali pabūti ir su tais rumunais nereikia viename autobuse dusti. Nenoriu nuskambėti nemandagiai, netolerantiškai, tačiau jie kažkaip nemėgsta autobuse tyro oro: kaskart kam nors pravėrus langą, iš karto kyla bruzdesys ir langas yra uždaromas, nors nuo deguonies trūkumo jau svaigsta galva ir visi autobuso langai būna aprasoję. Žodžiu, apie važiavimą autobusu į darbą su rumunais galėčiau parašyti paburbėjimų knygą. Ir ne aš viena tikriausiai... Vaizdelis kaip mane, "karalienę", mano "karalius" veža į darbą (buvome prie žiedo, už kurio slepiasi Makdonaldas, tai visada apsiseilėjusi pro tą žiedą važiuoju).

Vaa... o sekanti foto, kai aš jau snaudžiu darbe valgykloj ir "laukiu" savo pamainos pradžios. Labai gražios mados fotografijos nuotraukos - ne veltui Asos'as. Prieš darbą beveik visada užkandžiauju, tai šiandien valgiau jogurtą (haha...antrą kartą) ir javainių batonėlį, o gėriau juodos arbatos iš aparato už 20 pensų.

Darbo metu išreketavau vieną vadovą išleisti mane namo anksčiau. Che che, iš karto diena pasidarė įdomesnė, nes padariau dar porą nuotraukėlių šiandienos įrašui. Išėjus iš darbo, teko 20 min. laukti autobuso, o tai šiek tiek nuliūdino. Sušalau, nes šiandien buvo vėjuota ir bjauru. Autobuse paslapčia prigavau šiokį tokį kadrą. Paskutinėje nuotraukoje jau einu namo (Justule, ar žinai tą vietą?)...

Grįžusi nieko gero neveikiu, tuoj eisiu daryti bulvių košės, nes Kestė užsiprašė. Paskui dar šiek tiek panaršysiu internete, galbūt paskaitysiu knygą ir eisiu miegoti. :P

Ačiū, kad perskaitėte.  Tikiuosi buvo įdomu. Būtų smagu išgirsti, ar patiko tokio tipo įrašas?

R.

Saldusis stiklainis*

 Jaučiuosi apsipatenkinus, nes pasidariau "saldųjį stiklainį". Vieni darosi "cookie jar", kiti - "candy jar", o aš pasidariau "karamelinių avižų jar" pagal seną mamuko receptą. Šiaip jau šį reikalą buvau užmiršusi, bet vakar, besisvečiuojant pas draugus, mane pavaišino skaniu keksiuku-pyragiuku (net nežinau kaip pavadinti), kuriame buvo avižų ir šis man priminė tai, ką šiandien ir pasidariau.
Gaminimas labai nesunkus, nes net ir aš - ta, kuri jau bijo bekelti koją į virtuvę dėl nuolatinių nesėkmių - sugebėjau padaryti viską taip, kaip ir turi gautis. (O gal čia genai? che che che)... Tai va.  
 Reikės: kiek norit trijų grūdų dribsnių (arba avižų), sviesto kepimui, smulkintų žemės riešutų ir saulėgrąžų saujelės, kelių supjaustytų datulių, šiek tiek cukraus ir kelių šaukštų medaus.  
 Kaip darom: trijų grūdų dribsnius kepiname svieste, kol šiek tiek pakeps, toliau suberiam riešutukus, sėmkes ir datules ir toliau kepame. Kai jau jaučiame, kad artėjame link kepimo pabaigos, įberiame keptuvėn cukraus ir prikrauname ten medaus (pagal skonį)... Viską iš širdies makaluojame, kol avižos sukimba su riešutukais ir t.t. O tada galite formuoti sausainius, "saldainius" (gerai sustingsta) arba kaip aš, viską sukrauti į stiklainį! Vuolia!

Sluoksniuotos tešlos bundės*

Šiandien nusipirkau bemielės sluoksniuotos tešlos ir bandžiau tobulinti savo įgūdžius virtuvėje. Tikslas - pyragėliai. Nusprendžiau daryti su nesaldžiu įdaru - pievagrybiais, mėsyte, svogūnais, paprika, sūriu bei svogūniuku.
Gaminimo procesas lengviau negu lengvas. Viską reikia supjaustyti mažais gabaliukais. Pievagrybius su svogūniuku pakepinti, viską išmaišyti ir vuolia... Įdaras baigtas. Belieka iškočioti tešlą, daryti norimos formos bundes ir šauti orkaitėn!

Mano bundės buvo išvadintos sausokom, bet kai pasiūliau valgyti užsigerinat arbata, žodis "sausoka" pradingo ir visi tapom ramūs ir laimingi.

P. S. išdykėlis sūris sugebėjo šiek tiek prasiveržti pro tešlos užkardą :D

Blynai

Kartais mane erzina kepamų blynų kvapas, tačiau ne šiandien. Šiandien tegul jis erzina kitus, o aš valgau blynus ir noriu žiemos su daug sniego...

Žinot, labai keista, kad dar nesugalvojau, kuo noriu būti gyvenime. Esu nuolat neapsisprendusi net tokiuose mažuose dalykuose kaip pvz.: ar mėgstu daryt valgyti, ar mėgstu skaityti knygas, net nebežinau, kokia muzika man patinka. Jaučiu, kaip žmonės, su kuriais bendrauju, mane nuolat keičia. Kažkur dingo mano gebėjimas parašyti kokias nors su manimi lyg ir nesusijusias, tačiau taip pat ir niekaip neatsiejamas, nesąmones. 

Pavyzdžiui:

"Ji užsimerkia ir, ištiesusi rankas į šalis, sukasi... sukasi... Sukasi greitai, kol staiga sustoja ir atsimerkia. Tada ne ji, o kambarys sukasi aplink ją. Tai vienas iš mažųjų stebuklų, ji tuo tiki. Ji žino, kad tam yra mokslinis paaiškinimas, tačiau jos gyvenimui to nereikia, nes jos gyvenimas sudarytas ne iš mokslinių teorijų. "

Tiesa, labai norėjau mamuko obuolienės prie blynų, deja, tik kažkokios pamiksuotos uogienės radau...

Piciai piciai!

  Šiandien ir vakar skelbiu picų dienomis. Galiu išduot paslaptį, kad visai neblogas tas "Malsenos" miltinis mišinys picai (tik 2.45lt berods, o išeina apie 3 vidutinio dydžio padus picai), tik nereikia jo perkept (;D): parašyta 20min., tai ir kept 20 min. Toks traškus gaunasi ir labai faina, kad gali picos pado storį pasirinkti pats. Juokinga tame, kad mūsų virtuvėje nerastas kočėlas, todėl kočiojom su puodeliu! Būčiau nusipirkus kočėlą kartu su picos ingridientais, tačiau šiomis dienomis gyvenu su paskutiniais litų likučiais, todėl kočėlas - brangus malonumas. Bet vis tiek pavyko pasiekti norimą plonumą.

  Ką dėjom ant picos? Tikriausiai tą patį, ką ir visi deda ant picų: rūkytos dešrelės, pomidoras, pievagrybiai, svogūnas, šoninės juostelės, fermentinis sūris, o vakar dar turėjau todėl papjausčiau ir paprikos. Vuola.

  Gavau kritišką žvilgsnį, kai atsinešiau fotiką virtuvėn su klausimu: "kam tu čia fotkinsi tą picą?"... Blem blem... Kaip tai kam??? Aišku, kad praturtinčiau blogą dar vienu įrašu, kad prisidėčiau prie "receptų" ir kad mamukui turėčiau ką parodyti kaip įrodymą į teiginį "tu ten Kaune nieko nevalgai tikriausiai."... 

  Tai tiek nesąmonių šiandien liūdname debesiuke. Iki.

R.

Iš virtuvės*

 Justina, va tau ir laukta pyrago fotkė. Šįkart jis buvo VALGOMAS! O tai tikrai didelis pasiekimas mano kulinariniame gyvenime... Receptą rasite čia. Klaidos, kurias dariau: reikėjo šokoladą (ir galbūt obuolius) labiau susmulkinti, ir šiaip galėjau daugiau tešlos pasidaryt... :D

Vakar ryte buvau ganėtinai aktyvi, todėl pameikinau tinginį su razinomis (mielai būčiau pridėjusi riešutukų, bet neturėjau)... Nubalsavus tinginys buvo skanesnis už pyragą (balsavo vienas žmogus ;D)!

O čia mano nepavykėliai, dar toje stadijoje, kai Rūta turėjo dėl jų vilties... (Raminta, tavo labai geras rankšluostis. Mano, deja, is missing :/ gal senoj chatoj??)

Mano laiptukai*

Ar kartais pamirštat pasaulį, verdantį aplink jus, ir tais kartkartėliais galvojat tik apie save? Nors niekada nemaniau, kad taip pasakysiu, bet šiandien pagavau save taip darant. Kada? Ogi tada, kai stotelėje laukiau autobuso. Na, tiesą sakant, ne visai stotelėje, o ant laiptukų, esančių prie jos. Jie patogesni už suoliuką stotelėje, pro juos retai praeina koks žmogus, ir ten būna pavėsis... Vakar sėdėdama ant tų laiptukų ir laukdama autobuso apsitvarkiau nagučius (pašalinau nagų odeles :D), šiandien - valgiau pigius IKI parduotuvėj pirktus vaisinius oranžinius ledus (tipo apelsinų skonio), paspalvinau markeriais ant savo darbo grafiko, kurį man atspausdino bendradarbė. Gal ir kvailai atrodau praeiviams iš šalies, bet juk įmanoma numirti iš nuobodulio belaukiant autobuso 30-40 minučių, todėl ir nekreipiu dėmesio į pasaulį, o mąstau tai, jog svarbiausia, kad man gerai.
Apskritai, kodėl žmonės tokie skirtingi? Vieni būna malonūs, kiti - bjaurūs (ir tai, šis žodis dar per silpnas). Kartais atrodo, kad pastarieji žmonės kaltina tave už visas blogybes, esančias jų gyvenime, nors tu jų net nepažįsti. Priešingai negu nemalonūs žmonės, nuoširdūs ir smagūs visada praskaidrina mano dieną. Jie dažnai man pirmi palinki geros dienos, nors tai mano darbas pirmai jiems to palinkėti (viena iš privalomų frazių darbo metu). Kartais net susinepatoginu, pasijuntu kalta dėl to.

Ketvirtadienį dariau mišrainę. Taigi, kad dar kada nors ją pasidaryčiau vėl, pasirašau sau produktus: pora virtų bulvių, pora svogūnų laiškų, pora kiaušinių, rūkytos šoninės gabaliukai apkepti keptuvėje, majonezas, prieskoniai. Tiesą sakant mišrainėje turėjo būti ir raugintų agurkų, deja, stiklainiuką, grįžusi su pirkiniais, buvau padėjus į spintelę, o kai pradėjau viską makaluoti mišrainei, apie tuos agurkėlius visai pamiršau. Na bet ganėtinai skani gavosi. Justina, Alijošiau, rekomenduoju pabandyt!

P.S. Jūs dar nematėte mano šviečiančio rutulio :P (labai norėjau pasigirti :D)

R.

Pavasario pėdutės

Ar jaučiat mažas pavasario pėdutes? Aš jaučiu... Kad tik greičiau nutirptų sniego likučiai ir išdžiūtų įkyrios balos, kurių vanduo skverbiasi pro mano batukų kampučius!
Kadangi pajutau pavasarį, tai ir pietums užsinorėjau kažko lengvo, kažko spalvingo ir skanaus... Gaminausi salotas su baltu sūriu... Iš ko dariau matosi nuotraukoje, apibarščiau prieskoniais "Persiladas", kuriuos nusižiūrėjau iš Ievuko. Labai skanūs prieskoniai, čia puikiai tikę...

Jūsų,
R.

Tinginiukų keksas

Vakar vakare ta proga, kad šiais metais perskaičiau pirmą grožinės literatūros knygą, parsineštą iš bibliotekos, kepiausi pyragą. Tingėjau šiek tiek, todėl pasirinkau lengviausią būdą apsimesti "gera namų šeimininke": radau spintelėje kepti keksui pirktinį miltelių mišinį, kurį tereikia sumaišyti tik su nurodytu kiekiu vandens ir aliejaus, taip pat pakelį miltelių, skirtų kremui paruošti, mikseriu plakant su pienu ir vėliau įdedant minkšto sviesto. Haha, tai va... ilgai netrukau tešlai užmaišyti ir kremui paruošti. Bet galutinis variantas patiko: lengvai pagaminamas, smagiai papuoštas (mano antra pagal mėgstamumą dalis gaminant pyragus), skaniai valgomas keksas.

*P.S. Pirmoji 2012-ųjų perskaityta knyga L. J. Smith "NAKTIES PASAULIS. Slaptoji vampyrė". Che che, tikrai taip. Tai ta pati autorė, kuri kuria mano perkamą knygų seriją "Vampyrės dienoraštis".

Taigi toliau bandau pildyti 2012 metų pažadukus. Ir linkiu sau tame sėkmės.

Jūsų,

R.

snaigės už lango*

Už lango snaigės šoka pagal savo "dainas", namuose taip pat skamba muzika, o šias melodijas sujaukia tik iš virtuvės tarškantys indai, nes tokia Rūta ten beria, plaka, maišo, pjausto, krato, čepsi ragaudama tešlą (pripylusi romo kvapo aromatizatoriaus) ir visaip kitaip šėlioja su šaukštais, mikseriais, šakutėm ir bliūdukais.

Šįkart jogurtinis bananų pyragas buvo jos taikinys. Ne visai į dešimtuką Rūta pataikė, bet lyg ir neprašovė. Viršų aplaistė kondensuotu pienu, kurio dabar eina tamsion virtuvėn pakabliuot...

Sėkmės,

R.

Jūros ir vandenynai

Labas vakaras, sekmadieni!

Ir vėl liūdnas debesiukas rašo iš virtuvės (bandau tęsėti vieną iš pažadų, kad sukiosiuosi dažniau virtuvėje)! Vakar labai norėjau pabandyti pasigaminti kažką iš "žuvies" skyriaus, tai prisipirkau krevečių :D ...

Mišrainei: virtų ryžių, pomidoro, majonezo, agurko kiek norit, poros virtų kiaušinių, poro gabalėlio (ne taip stipriai jaučiasi negu svogūnas), kario prieskonių ir druskos pagal skonį (jei turit grynai ryžių prieskonių (ten karis sūrokas), tai berkite jų ir nebereiks druskos).

Virtas šaldytas krevetes su galvytėm, akytėm, kojytėm ir uodegytėm atšildykit, nuplaukit, ir kepkite svieste, kepimui judant link pabaigos suberkite susmulkinto česnako skiltelę ir dar pakepkite. (Kiek laiko kepti nežinau, kepiau pagal nuožiūrą. Labai persistengti nereikia, nes jos juk jau virtos.)

Mišrainę ir krevetes įdėti į šaldytuvą ir palaikyti, kol atšals... O tada jau niom niom :D

Šiaip supratau, kad yra daug patogiau pirkti jau "išgliaudytas" krevetes, nes paskui nereikia vargti... o tai tikrai savotiškai užknisa :)... Kol išgliaudai, sumeti ant mišrainės, tai praeina kokios 5 min tikrai, o kai valgyti labai nori, tai tos 5 min prailgsta ir atrodo, kad jau valandą darbuojiesi. Ir šiaip su akytėm, kojytėm, galvytėm, uodegytėm jos kiek kraupokai atrodo.

P.S. kepant jos gal ir ne kiekvienam malonų kvapą skleidžia, bet mūsų kaimynas, kuris pats sau ir panelei dažnai valgyt daro, žiūrėjo žiūrėjo į keptuvę ir pasakė, kad skaniai kvepia ir jis krevetes mėgsta. Būčiau pavaišinus, bet kadangi pirmą kartą tokias gaminau, bijojau žmogų nunuodyti.

All in all, nesitikėjau, bet buvo tikrai skanu.

Sėkmės,

R.

Bolo de caneca

Šiandienos oras dalyvauti "ekskursijose" iš namų nė kiek nevilioja. Bet niekur ir nereikia šiandien man eiti. Naudojuosi lietumi ir sėdžiu namie, bandydama prisiversti rašyti praktikos darbą. Ryte prabudusi susivokiau, kad kažkur nukišau vienos kapavietės brėžinius su visais matavimais(!!!). Iš visos širdies tikiuosi, kad juos palikau Kaune ir nuvažiavusi dar greitai spėsiu viską aprašyti. Jei ne, tai ate ate ir taip ne geriausiam būsimam pažymiui.

*toks vaizdelis vakarėjant pro mūsų langą

Kadangi nelabai gera diena man šiandien nuo pat ryto, sumąsčiau palepinti save ir per 10 min. (!) pasigaminau portugališką pyragėlį puodelyje, keptą mikrobangėje 3min. Nori ir tu? Spausk čia! Didelių kulinarinių sugebėjimų jam nereikia, jei turi puodelį ir moki gerai šakute makaluoti jame - tau tikrai pavyks. Taigi pasidariau aš tą pyragėlį. Tikrai ne kartą gaminau, todėl patikėkite, kad be perliejimo jis nėra labai skanus (ganėtinai sausas, toks kaip guminis), todėl prieš gaminant reikia susigalvoti, kokia "makalioše" jį užpilsite. Aš šiandien savąjį aplaisčiau saldintu sutirštintu pienu, apibarsčiau kokoso drožlėm ir žaliais pabarstukais. Skanu jį aplieti kokiu nors kompotu, arba valgyti su ledais, prieš tai leidus šiems aptirpti... Paskaitykite įdėtos nuorodos komentarus - juose rasite užpilo pavyzdžių, o taip pat, kaip gražiai papuošti.

*Mano šiandieninis "Bolo de caneca"

Skanaus!

R.

*varškės burbuliai

Šiandien prabudau ryte ir, kol kiti dar miegojo, susimąsčiau, kad labai noriu varškėčių. Tram pam pam, apie 12 val. jau tepenau IKI'nės "koridoriais"... kad galėčiau išpildyti mažuosius savo troškimus.

Taigi, kas gavosi matot viršuje. Justina išvadino mano keptus varškėčius-burbulius spurgom... ;D

Paruošimas: du varškės pakelius ištryniau su dviem kiaušiniais, šaukšteliu cukraus ir žiubsniuku druskos. Tada puoduką miltų sumaišiau su maždaug nubrauktu šaukšteliu kepimo miltelių ir supyliau viską į tą trintą mišinį. Paminkiau paminkiau ir formavau rutuliukus. Galiausiai kepiau aliejuje. (p.s. su Justina aptarėm, kad geriau kepti ant mažesnės ugnies, nes kitaip jie per daug noriai apskrunda)

Keista, mano liūdesiukų blogas tampa kažkokiu maisto blogu...

rauginti kopūstai ir Hocenplocas

Prisimenat, kad pasktiniam įraše sakiau, jog greitai bandysiu daryti raugintų kopūstų sriubą? Šiandien išaušo ta diena, kai kambariokės Ramintos puode garuoja mano sriuba. Kažkodėl kiekvieną kartą pagalvojus apie raugintus kopūstus, prieš akis iškyla plėšikas Hocenplocas iš vienos vaikiškos knygutės, kurią skaičiau gal prieš 12 metų... Toje knygelėje yra tokia scena: šviečia saulė, mergytė su berniuku bėgioja po kambarius, o jų močiutė verda raugintų kopūstų sriubą ir kepa dešreles. Ore sklando maisto kvapas... (kažkas tokio). Nors šiandien ir beveik nešvietė saulė, bet mano kaimynam tikrai jačiasi raugintų kopūstų aromatas. :D

Kaip dariau? Jaučiu, kad visi ir taip žinot (čia tik man vienai dabar sriubų virimo pirmi kartai).

Tai va: į užvirusį vandenį puode metamos supjaustytos bulvės, morkos ir dedami rauginti kopūstai. Tada įmetami keli lauro lapai, keli juodieji pipiriukai, sultinio kubelis. Verdam! Per tą laiką supjaustome rūkytą šoninę ar lašinukų, svogūną. Šoninę/lašinukus pakepame tol, kol išsiskiria riebaliukų ir tada sumetę svogūno gabaliukus pakepame dar, kol svogūnai pagels. Sriubai jau beveik išvirus, supilame keptuvės turinį į puodą ir dar šiek tiek paverdame. Vuolia.

* kaip visada, visko dedame pagal skonį ;D

R.

Liūdnas debesiukas virtuvėje

Pastarosiomis dienomis mane labai patraukė sriubos. Norisi valgyti valgyti valgyti, o paskui miegoti. Nors nesu kulinarė ar šiaip labai mėgstanti gaminti maistą, tačiau, kai labai nori, tai tenka prisiversti ir ratais aplink puodą pabėgioti kaip kokiai raganaitei.

Tai va prisiskaičiau visokių receptų pagooglinus ir galiausiai, kažką pridėjus, kažką atėmus, išsiviriau dvi sriubytes: kopūstų su vištiena ir burokėlių su mėsos kukuliais. Žinau, kad tokios jau čia ir sriubos (daugelio išlavintam skoniui - grynas niekis), tačiau receptus užsirašysiu čia pati sau, nes visokius popiergalius greitai išmėtau, o paskui vėl raudu, kad nežinau, ką pasidaryti ir t.t.

1. Kopūstų sriuba su vištiena.

Reikės:

• Kopūsto (būtent žalio, o ne kokio rauginto)
• Kelių bulvių
• Morkos
• Poro
• Sultinio kubelio
• Rūkytos vištienos kulšelės (nom nom)

Supjaustom bulves ir morkas ir metam į verdantį vandenį. Reikia leisti šiek tiek pavirti, o per tą laiką supjaustome kopūstą, porus. Kai pamatome, kad bulvės su morkomis apvirė, sumetame kopūstus ir porus... Paverdame. Tada paskandiname sultinio kubelį puode... Pakarštavojam, ar sultinio pakanka. Tada sumetame papjaustytą gabaliukais rūkytą vištieną. Čiut čiut paverdame ir vuolia!

2. Burokėlių sriuba su mėsos kukuliukais

Reikės:

• Marinuotų burokėlių
• Kelių bulvių
• Morkos
• Pomidoro
• Poro
• Mėsytės (jautiena, kiauliena... nelabai svarbu)
• Kiaušinio
• Pipirų
• Lauro lapų
• Sultinio kubelio
• Šaukšto kokio skanaus pomidorų padažo
• Druskos

Tai va. Kukulių receptą nusižiūrėjau iš "Beatos virtuvės": mėsą sumaišyti su pipirais, druska ir kiaušiniu. Formuoti kukuliukus ir dėti juos į verdantį vandenį su šiek tiek pipiriukų bei lauro lapais. Sumažinti ugnį ir nugriebti putas. Kukulius pavirti apie 10 min. Toliau pjaustyti bulves, morkas ir jas mesti į puodą. Leisti viskam pavirti. Tada dėti į puodą sutarkuotus marinuotus burokėlius, supjaustytus porus ir pomidorus. Įmesti sultinio kubelį ir leisti viskam pavirti. Galiausiai jau viskam išvirus įdėti į sriubą pomidorų padažo ir po kokios pusės minutės jau galime puodą nukelti nuo ugnies. Šaukštus į darbą!

*Visus ingridientus reikia dėti pagal savo nuožiūrą. Pvz. aš nelabai mėgstu virtų morkų, todėl jų daug neprikraunu, tačiau bulvių dedu nemažai.

Greitu metu planuoju virti raugintų kopūstų arba pupelių sriubą. Pranešiu, kaip sekėsi.

Be sriubų virimo, dar užsiimu kursinio rašymu, kuris laaabai sunkiai sekasi. Ant pirštų jau skaičiuoju dienas iki sesijos pradžios ir paslapčia nervinuosi. Širdies reikalus trumpam išjungiau, nes jie jau per gerklę lenda, norisi pabėgti ir pasislėpti kokioje spintoje nuo jų. Tai va. Tiek.

Jūsų,

R.

Sausainių su varške tepliai

Nervinausi nervinausi, bet nusibodo, todėl įjungiau režimą "dzin" (kai šį sakinį rašiau Justulei, tai šiek tiek kitaip skambėjo, bet blog'e vis tiek reikia cenzūros) ir nuėjau sausainių su varške darytis. Kadangi nežinojau tikslaus recepto, tai bandžiau prisiminti, kaip darė mama... Tačiau, kad nebūtų vien mamas nuopelnai, tai įdėjau ir savo ingridientų čiut čiut...

Tai štai - sausainių su varške tepliai (pati sugalvojau pavadinimą). Sausainiai "Gaidelis" su gaidelio atvaizdu (!!!). Kodėl čia taip pabrėžiu? nes nepamenu, kada valgiau tikrą "Gaidelio" sausainį nuo vaikystės laikų (visada perku tokius kitokius, nu ne su gaidelio atvaizdu, o kažkokiais burbuliukais... nu kitokius!).
Varškės įdaras: varškė (mamas pirkta kažkokia "Lankų" su karve, matyt, popigam), braškinio jogurto keli šaukštai, cukrus, cukrus, cukrus, cinamonas, irrrrrr..... kriaušės, kurias reikia sutarkuoti kad būtų tyrė (nu tokia, kokią lialiam mažiem duoda, kai dantys dar nelabai funkcionuoja). Kadangi man šis gėris skystokas gavosi (matyt nuo kriaušių sulčių), tai kad būtų tirštesnis ir labai nevarvėtų visur, įtrupinau tų pačių sausainių... ir aptepliojau sausainius. Niom. Palikau sustingti valandikei ir neišlaukus, kol gerai suminkštės, du tokius "bokštukus" suvalgiau, o kiti vis dar minkštėja...
Šiaip galima su visokiais skoniais žaisti... pvz.: persikų tyrė arba smulkučiai gabaliukai plius kakava (įdedami į varškę), ananasai plius braškinis jogurtas, braškės ir koks nors jogurtas ir t.t.

Tai tiek, pasidalinau tuo, ką seniai visi žinojo, dabar galiu eit toliau nervintis.

Sekmadienis

Sekmadienis turėtų būti pati tingiausia savaitės diena, o geriausia drauge sekmadienį turėtų tapti šilta lovytė su gėlėtomis paklodėmis... Reikia nepamiršti, kad sekmadieniais turi šviesti saulė ir tyliai kviesti į kiemą.

Laukiu, kada važiuosiu namo. Laukiu to sekmadienio. Galiu iš karto pasakyt, kad jį praleisiu lovoje, žiūrėdama sekmadieninius filmus per televizorių. Galit vadinti mane namisėda, neturinčia draugų, kurie ištemptų iš namų, (deja, tokių tikrai turiu... tiesa, gal ir ne devynias galybes, bet svarbiausia, kad tikrus, kuriems visada noriu padėti aš ir kurie neatsuks nugaros man...) ... Bet man nesvarbu, nes jei norėsiu sekmadienius praleisti lovytėj, tai ir praleisiu, jei norėsiu žiūrėti jau šimtą kartų matytus senus filmus, tai ir žiūrėsiu...
Deja, ne šiandien. Galiu nuoširdžiai pasakyt, kad sekmadienius man gadina vokiečių k.: begalybė pratimų, pora taisyklių naujų, dialogas, kurį, matyt, reiks šnekėt su savim... Smagumėlis.

***Įdėjau foto iš mano šiandieninio sekmadieninio pusrytuko: varškė, "studentų" mišinys ir šokoladinio sirupo šliūkšelėjimai ant viršaus. (Uuuj, prisiminiau, kad kavos dar neišgėriau... :/ gersiu šaltą.)