Sekmadienis

Sekmadienis turėtų būti pati tingiausia savaitės diena, o geriausia drauge sekmadienį turėtų tapti šilta lovytė su gėlėtomis paklodėmis... Reikia nepamiršti, kad sekmadieniais turi šviesti saulė ir tyliai kviesti į kiemą.

Laukiu, kada važiuosiu namo. Laukiu to sekmadienio. Galiu iš karto pasakyt, kad jį praleisiu lovoje, žiūrėdama sekmadieninius filmus per televizorių. Galit vadinti mane namisėda, neturinčia draugų, kurie ištemptų iš namų, (deja, tokių tikrai turiu... tiesa, gal ir ne devynias galybes, bet svarbiausia, kad tikrus, kuriems visada noriu padėti aš ir kurie neatsuks nugaros man...) ... Bet man nesvarbu, nes jei norėsiu sekmadienius praleisti lovytėj, tai ir praleisiu, jei norėsiu žiūrėti jau šimtą kartų matytus senus filmus, tai ir žiūrėsiu...
Deja, ne šiandien. Galiu nuoširdžiai pasakyt, kad sekmadienius man gadina vokiečių k.: begalybė pratimų, pora taisyklių naujų, dialogas, kurį, matyt, reiks šnekėt su savim... Smagumėlis.

***Įdėjau foto iš mano šiandieninio sekmadieninio pusrytuko: varškė, "studentų" mišinys ir šokoladinio sirupo šliūkšelėjimai ant viršaus. (Uuuj, prisiminiau, kad kavos dar neišgėriau... :/ gersiu šaltą.)