"Vakar dariausi vaisių salotas, o vakaras kvepėjo vakaru. Kažkas buvo palikęs pravertą langą… Girdėjau garsus, kurie kuteno miesto jaukumą. Kvepėjo pavasariu, tyrumu, gaiva ir labai norėjosi, kad visa tai nusileistų ant mano odos, plaukų ir pasiliktų kartu visą naktį..."

2012 m. rugpjūčio 26 d., sekmadienis

lyja lyja lyja

Šiandien sekmadienis, išeiginiadienis ir... lyja. Va taip va. Barbena lašiukai langan ir nesigėdija, kad triukšmauja, nesigėdija, kad ritasi praeivių skėčių pakraščiais ir vis tiek permerkia jų drabužius. Liūdnas debesiukas jaukiai sėdi namie apsivalgęs pigios picos ir virtų kiaušinių... Tokie buvo sekmadieniniai pusrytukai. Vis dar nesekasi su sveikata ir skauda lūpą. Užtat turiu tris pakelius vafliukų įv. skonių, kuriuos įdėjo slapta vakar mamukas. Vuolia!

R.

2012 m. rugpjūčio 17 d., penktadienis

praeitis/dabartis/ateitis

Kodėl kartais jai pasidaro baisu? Ar ji bijo likti viena, nes ima nepasitikėti kitais, o gal savimi? Kodėl staiga atsiranda daug mažų minusų, kurie pasiekę širdį, gali sudaryti nuovargį nuo visko, o tai gali juos išskirti? Reikia prisiminti, kad kas vienam atrodo menkniekis, kitam - be galo svarbu. O kai ji bijo, spalvos išblunka, mėgstamiausi dalykai netenka prasmės ir, pvz. valgant pyragą jo skonis juntamas tik kažkur "tolumoje", nes pirmoje vietoje susigrūdę mintys stuksena galvą mažais pirščiukais, reikalaudamos dėmesio, visą kitą nustumdamos ir tamsiausias kerteles. Ir taip kartais nutinka tragedija.
Kas tada ją verčia ilgėtis? Prisiminimai ir patirti jausmai, žinojimas, kad taip jau nebebus? O gal tai, kad nebėra tos veiklos, kuri buvo tik jų dviejų? Ilgėjimosi stadijoje romantiniai filmai nuo skruostų visada pasigrobia po porą ašarų. Blogesniu atveju prasideda apgaudinėjimas, kad jai jo nereikia, jis ją prarado, o ne ji jį. Tada pyktis skandinamas muzikoje, drauguose ir alkoholio lašuose, savo veiksmais nustumiant visas buvusias vertybes kuo toliau nuo savęs. Juokinga, tačiau pastarasis variantas vis tiek baigiasi ašaromis susirangius lovos kamputyje.
Kodėl praėjus kažkiek laiko jai vėl viskas būna gerai? Nes ji pamiršta baimę ir ilgesį, nes susitaiko su šiais dviem jausmais, nes prisitaiko? Tada ji vėl ima kurti savąjį pasaulį, tik jau be jo įtakos. Tada ji grįžta į tą vietą, kurioje buvo prieš juos abu. Nors ji jau kitokia, ne tokia kaip anksčiau, tačiau ta vieta - tai jos "namai", ta vieta yra be jo, ten ji jaučia ją pačią, liūdną, bet ramią. Ir prigriebiant dainos žodžius, žmogus, buvęs toks artimas, tampa tik tokiu, kurį "kažkada pažinojai"...

Ar taip bus ir man? Nes juk nebūna laimingų pabaigų... Bet kokiu atveju, mergaitės, mums bus viskas gerai ;*...

R.

*photo -> http://liudnasdebesiukas.tumblr.com/post/28698821542



2012 m. rugpjūčio 11 d., šeštadienis

Piciai piciai!

  Šiandien ir vakar skelbiu picų dienomis. Galiu išduot paslaptį, kad visai neblogas tas "Malsenos" miltinis mišinys picai (tik 2.45lt berods, o išeina apie 3 vidutinio dydžio padus picai), tik nereikia jo perkept (;D): parašyta 20min., tai ir kept 20 min. Toks traškus gaunasi ir labai faina, kad gali picos pado storį pasirinkti pats. Juokinga tame, kad mūsų virtuvėje nerastas kočėlas, todėl kočiojom su puodeliu! Būčiau nusipirkus kočėlą kartu su picos ingridientais, tačiau šiomis dienomis gyvenu su paskutiniais litų likučiais, todėl kočėlas - brangus malonumas. Bet vis tiek pavyko pasiekti norimą plonumą.
  Ką dėjom ant picos? Tikriausiai tą patį, ką ir visi deda ant picų: rūkytos dešrelės, pomidoras, pievagrybiai, svogūnas, šoninės juostelės, fermentinis sūris, o vakar dar turėjau todėl papjausčiau ir paprikos. Vuola.
  Gavau kritišką žvilgsnį, kai atsinešiau fotiką virtuvėn su klausimu: "kam tu čia fotkinsi tą picą?"... Blem blem... Kaip tai kam??? Aišku, kad praturtinčiau blogą dar vienu įrašu, kad prisidėčiau prie "receptų" ir kad mamukui turėčiau ką parodyti kaip įrodymą į teiginį "tu ten Kaune nieko nevalgai tikriausiai."... 
  Tai tiek nesąmonių šiandien liūdname debesiuke. Iki.

R.

2012 m. rugpjūčio 5 d., sekmadienis

**sąrašai

Kartais pasakai, nereikalaudamas kažko atgal. Tiesiog nori, kad žinotų, nori kad tu žinotum, jog kitas žino. Tai taip paprasta, nors pasakyti yra sunku.
Čia buvo ne į temą. O dabar...

...bandau sudaryti savo "must have" sarašiuką:
1. draugystė, nes yra labai svarbu turėti ir niekada nepamesti draugo, kuris gali palaikyti tau už rankos, apkabinti sunkiomis akimirkomis ar juoktis kartu iš praeityje padarytų klaidų, atrašinėti žinutes, dalintis patirtimi, pykti ant tavęs ir priversti tave būti geresniu žmogumi.
2. žinojimas, kas esi, o ne kuo norėtum būti, nes kartais siekiame būti tais, kurie toli gražu neprilygsta mums... nebūtinai mūsų idealai yra geresni už mus: dažniausiai žmogus yra linkęs nuvertinti save, o pvz. nors ir gautume kitų gyvenimą ar išvaizdą, dar nereiškia, kad viskas būtų gerai.
3. gebėjimas įžvelgti stebuklus paprastuose dalykuose, nes jei tai mokame, tampame laimingesni. Ar pastebėjot kaip gražiai persipina siūlai minkštuose megztiniuose?
4. namai, nes tai ta vieta, kur visada norisi sugrįžti, be kurios jautiesi nesaugiai... vakarais grįždama iš darbo mąstau, kur važiuoja mašinos, ir spėju, kad didžioji jų dalis traukia namolio, kur vairuotojų laukia vakarinis arbatos puodelis ir minkšta lovytė ir šiltas apkabinimas.
5. šeima, nes niekas tavęs labiau nemylės negu tavo tėvai... taip, laikui bėgant jie palieka mus, bet šeima mums vis tiek yra labai svarbi, todėl kuriame naujas šeimas, kur patys tampame tėvais.
6. tą vieną priežastį, verčiančią pasilikti ten, kur dabar esi, nes galbūt tai ta vieta, kurios paskui ilgėsies.
7. nutrūktgalviškumas, nes jis verčia daryti dalykus, kurių neišdrįstum.
8. svajonės, nes joms nedaro įtakos visuomenė, ten galime būti kuo norime ir kur norime - ten tavo slaptas pasaulis, į kurį niekas neturi rakto, arba turi, bet tiesiog nežino...
9. šios minutės svarba, nes geriau negalvoti, kas bus ateityje, o džiaugtis tuo, ką turi dabar.
10. nebijojimas elgtis teisingai, o ne taip, kaip gali reikėti, kad elgtumeisi, nes tada nebūsi apgaviku.
11. šypsena ir ašaros, nes ne žodžiai geriausiai atskleidžia mūsų jausmus.
12. ir t.t.
O būnant "material girl", sąrašiukas praplečiamas šiais punktukais:
 1. kažkas ryškaus.
  2. kažkas nėriniuoto.
 3. kažkas gėlėto.
 4. kažkas nuotaikingo.
 5. kažkas magiško.
  6. kažkas skanaus.
 7. kažkas šilto.
8. kažkas lengvo ir svajingo.
 9. kažkas elegantiško.

P.s. nuotraukos iš http://liudnasdebesiukas.tumblr.com/ ... Ir kaip smagu, kai tumblr bloge paskelbiu tą patį paveiksliuką du kartus, nes nepamenu, kad kažkada tokį jau buvau skelbusi, o paskui netyčia atrandu. Tai reiškia, kad paveiksliukas tikrai atspindi mane, kad tai tikras pasirinkimas.

R.

2012 m. rugpjūčio 3 d., penktadienis

trupinėliai

     Šiandien liūdna. Liūdna, nes nesupranta manęs. Šiandien vos neverkiu. Vos... nes sulaiko tik principas. Nors dar ne vakaras, gal dar ir užlysiu mažais sūriais lašeliais. Jaučiuosi pavargusi. Ne todėl, kad teko anksti keltis, bet emociškai... Norėčiau pabėgti toli toli ir pasislėpti kažkur, kur niekas manęs nerastų. Ten norėčiau tiesiog atsigulti ir gulėti užsimerkus, nes kai atsimerkiu visada pasidaro baisu. Norėčiau turėti tiesiog atostogas... ir jokių problemų, jokių galvos skausmų, jokių liūdnumų.
       Einu nusnausiu posmelį prieš darbą, galbūt pasidarys geriau?

R.

*photo-> http://liudnasdebesiukas.tumblr.com/post/25356919911