"Vakar dariausi vaisių salotas, o vakaras kvepėjo vakaru. Kažkas buvo palikęs pravertą langą… Girdėjau garsus, kurie kuteno miesto jaukumą. Kvepėjo pavasariu, tyrumu, gaiva ir labai norėjosi, kad visa tai nusileistų ant mano odos, plaukų ir pasiliktų kartu visą naktį..."

2011 m. gegužės 7 d., šeštadienis

ir tai aš*


Ir man patinka būti nepastebėtai... Tada aš galiu tyliai stebėti kitus. Ne dėl to, kad kada nors galėčiau jiems ką nors prikišti, kuo nors apkaltinti, tik dėl to, kad stebėdama kitus, galiu mokytis gyventi pati. Man tikrai patinka tyliai sėdėti kampe, patinka, kai manęs "nevarsto" aštrūs ir įtarūs žvilgsniai, norintys sužinoti, ar ką nors slepiu nuo visų, kokia aš esu... Kaip gali jie tai sužinoti, jei net aš pati nežinau?
Bet aš nenoriu būti viena, nenoriu ateityje prarasti tų, kurie dabar yra su manimi... Nors žinau, kad prarasiu, nes taip jau yra - vieni ateina, kiti uždaro prieš mane duris ir niekada jų nebeatveria... "I'm so tired of everyone leaving. I know they all have really great reasons, but it still hurts" - Peyton Sawyer (One tree hill) Žinau, kad negaliu būti su mylimais žmonėmis amžinai, net nežinau, ar noriu amžinai "būti"... Juk tai kartais tampa taip sunku, nors tą "sunkumą" pati ir užsikraunu ant savęs. Tačiau kitaip aš nemoku.
Ir taip... Aš bijau. Labai bijau. Kartais bijau nuolatos.

R.

*Photo by la-child (Deviantart)

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą