Savanaudė

Susitvarkiau desktop'ą ir supratau, kad biški noriu verkti, nes esu savanaudė, nežinanti, kurį kelią dabar pasirinkti. Nei vienu atveju niekas nesijaus visiškai laimingas: nei aš, nei artimas žmogus. Bet aš taip noriu pabėgti naujakan į Kauną... Ir man taip skauda širdį, kad palikčiau mamą "švęsti" VIENĄ. Juk nieko žiauriau negali būti, kai savo laimę kuri ant kito liūdesio. Išvažiavusi jausiuosi kalta ir mane grauš sąžinė, kuri, patikėkit, manęs tikrai neužjaučia, likusi čia būsiu be nuotaikos, visą laiką prasėdėsiu prie pc ir pažiūrėjusi į tuos tris "šustrus" fejerverkus, o paskui, viena akimi žvilgtelėjusi į tv, nueisiu miegoti... Bet už tai būčiau KARTU. Nu tikrai dabar norėčiau perplėšti save į dvi dalis ir nutėkšt į dvi puses, nes nekenčiu savęs, nes esu savanaudė ir tikriausiai rinksiuosi neteisingą variantą.

Saldusis stiklainis*

 Jaučiuosi apsipatenkinus, nes pasidariau "saldųjį stiklainį". Vieni darosi "cookie jar", kiti - "candy jar", o aš pasidariau "karamelinių avižų jar" pagal seną mamuko receptą. Šiaip jau šį reikalą buvau užmiršusi, bet vakar, besisvečiuojant pas draugus, mane pavaišino skaniu keksiuku-pyragiuku (net nežinau kaip pavadinti), kuriame buvo avižų ir šis man priminė tai, ką šiandien ir pasidariau.
Gaminimas labai nesunkus, nes net ir aš - ta, kuri jau bijo bekelti koją į virtuvę dėl nuolatinių nesėkmių - sugebėjau padaryti viską taip, kaip ir turi gautis. (O gal čia genai? che che che)... Tai va.  
 Reikės: kiek norit trijų grūdų dribsnių (arba avižų), sviesto kepimui, smulkintų žemės riešutų ir saulėgrąžų saujelės, kelių supjaustytų datulių, šiek tiek cukraus ir kelių šaukštų medaus.  
 Kaip darom: trijų grūdų dribsnius kepiname svieste, kol šiek tiek pakeps, toliau suberiam riešutukus, sėmkes ir datules ir toliau kepame. Kai jau jaučiame, kad artėjame link kepimo pabaigos, įberiame keptuvėn cukraus ir prikrauname ten medaus (pagal skonį)... Viską iš širdies makaluojame, kol avižos sukimba su riešutukais ir t.t. O tada galite formuoti sausainius, "saldainius" (gerai sustingsta) arba kaip aš, viską sukrauti į stiklainį! Vuolia!

Sekmadienis ir sumuštiniai

 Jaučiat, kad šiandien sekmadienis? Aš tai nejaučiu... Šiaip jau sekmadienis visada turi būti poilsio diena, tačiau man visada išeina taip, kad sekmadienį tenka daugiausiai mokytis... Tikriausiai nemoku tinkamai paskirstyti savo savaitės. Šiandien planavau iš lovytės išsiristi anksčiau, bet gavosi kaip visada... Iki 11 val. ši laiko mane suvyniojus į kaldrytę, baisu iškišti kojos pirštuką iš to "kokono", kad tas nenušaltų! Labai šalta. Va kokie meno kūriniai išėjo iš pusrytinių sumuštinių šiandien (pripažinsiu, kad tai sugalvojau ne aš :D).
Be to, jau kažkelinta diena, kaip Justulė mane erzina su savo Kalėdų papuošimais, nes ir aš labai noriu pasipuošti kambarį. Kažkaip šiandien pagalvojau, kad norėčiau tokio ryto, kuomet reikėtų labai anksti atsikelti, šiltai apsirengti ir puškuoti iki Šilainių turgaus...gal ten parduoda eglutes? Nors akių vokai būtų sunkūs, bet pats ankstyvas ėjimas į turgų per sniegutį, šąlanti nosis, o paskui eglutės vilkimas namo būtų nuostabi šių metų patirtis prieš Kalėdas.

R.

Sluoksniuotos tešlos bundės*

Šiandien nusipirkau bemielės sluoksniuotos tešlos ir bandžiau tobulinti savo įgūdžius virtuvėje. Tikslas - pyragėliai. Nusprendžiau daryti su nesaldžiu įdaru - pievagrybiais, mėsyte, svogūnais, paprika, sūriu bei svogūniuku.
Gaminimo procesas lengviau negu lengvas. Viską reikia supjaustyti mažais gabaliukais. Pievagrybius su svogūniuku pakepinti, viską išmaišyti ir vuolia... Įdaras baigtas. Belieka iškočioti tešlą, daryti norimos formos bundes ir šauti orkaitėn!

Mano bundės buvo išvadintos sausokom, bet kai pasiūliau valgyti užsigerinat arbata, žodis "sausoka" pradingo ir visi tapom ramūs ir laimingi.

P. S. išdykėlis sūris sugebėjo šiek tiek prasiveržti pro tešlos užkardą :D