Žirnių košė

Turiu prisipažinti, kad šiandien kariavau su žirnių koše. Ji sugebėjo visą dujinę aplaistyt, man ranką aptaškyt ir gautis skystesnė negu turėjo! Vos neapsižliumbiau virtuvėj... Nuo šiol nekenčiu žirnių košės, nors su kepta šonine ir svogūnėliais ji visai nebloga gavosi! Bet prisiminimai liks žiaurūs, todėl gal tik po metų prisiversiu ją vėl virti.

Vakar Ieva mane pakvietė universitete žiūrėti lenkiško filmo (suprasti padėjo lietuviški subtitrai). Tiesą sakant, tikrai nesitikėjau, kad filmas bus toks įdomus, nors truko virš dviejų valandų. Neteko žvilgčioti į laikrodį telefono ekrane laukiant, kada jis pasibaigs, siužetas nebuvo nuspėjamas, malonūs aktorių veidai neleido gailėtis, kad vis gi nuėjau. Keista buvo tik pasirodyti vėl universitete. Ėjau pro duris ir jaučiausi kaip gryna pašalinė taip jame niekada ir nesimokiusi, nors juk mano mokslai baigėsi dar visai neseniai. Po filmo apsilankėm pas mane bute, išgėrėm po porą buteliukų "Dvaro mišo" (alaus ir giros gėrimas), pasibėdavojom, pasišnekėjom, pusę svieto apkalbėjom :D... Smagu palaikyti ryšius su geriausiais studijų draugais.
Laukiu, kada pagaliau važiuosim pas Odetą. Ir baisu ir norisi... Tikiuosi ten viskas bus gerai.

R.

Meduolinis

Vakar (čia!) rašiau, kad darysiu meduolių pyragą. Tai vat, šiandien vos prabudusi tepenau į virtuvę žiūrėti, ar gerai ten jis šaldytuve susistovėjo. Ogi puikiai! Šįkart jis gavosi daug skanesnis negu pirmą kartą darant (galbūt dėl citrinos?). Dabar valgau ir mąstau, kad nors gaminimas yra super lengvas ir užtrunka max 10 minučių, tačiau šis pyragas nepadarytų gėdos net jei būtų patiektas su gimtadienio žvakutėm.

Daugeliui mergaičių šis receptas yra žinomas, tačiau gal dar atsiras kokia viena, kurią sugebėsiu nustebinti.
Reikės: poros pakelių meduolių, 3 didelių bananų, didesnio grietinės indelio, citrinos (nors citrinos nėra recepte, aš į grietinę įspaudžiau jos sulčių ir patarkavau žievelės). Tikrame recepte reikia dėti į grietinę smulkaus cukraus, tačiau net ir be jo meduolinis gaunasi saldus.
O daryti jį labai paprasta. Tiesiog smulkiai sutrupiname dalį meduolių, tolygiai pasklaistydami indelyje ir taip formuodami pagrindą, ant kurio pilame grietinę, dedame grežinėliais supjaustytus bananus, tada vėl trupiname meduolių kitą sluoksnį, vėl pilame grietinę, dedame bananus ir t.t. :) Viršutinio sluoksnio sutrupintų meduolių užpilti grietine nebereikia. Tada švelniai paspaudžiame pyragą kokia mentele, kad trupiniai gražiau sugultų ir dedame šaldytuvan, kad grietinė atliktų savo darbą, t.y. sulipintų meduolių trupinius. Vuolia. Maniškis gavosi dviejų grietinės sluoksnių ir svėrė kokį 1,5kg. ;D

Smagaus gaminimo!
R.

Rudens liūdnumai

Šią apniukusią dieną, "pailgėjusią" 1 valanda, greitai važiuosime į kokį prekybcentrį parsivežti maisto atsargų. Kadangi orai eina vis šaltyn, dienos pasidarė apniukusios ir darganotos, tampa vis sunkiau savyje rasti optimizmo ir noro dėl ko nors stengtis. O dar tas išdygęs spuogas vidury kaktos ir darantis mane panašią į indę!!... Graudu. Tokiais momentais man labai padeda kiti žmonės, besidalijantys savo laime bloguose. Patinka skaityti jų dienos nuotykius, žvalgytis akimirkose, užfiksuotose nuotraukose, ir šiaip džiaugiuosi galėdama tyliai jiems pavydėti jų ryžto ir nuo veidų nedingstančių šypsenų, nors nubyrėję lapai jau nebėra spalvoti ir yra tapę ruda koše.
Sugalvojau parduotuvėje nusipirkti meduolių ir daryti meduolių pyragą. Galbūt tai nors kiek pakels mano ūpą ir nukabintą apatinę lūpą. Gal man trūksta vitamino C? Labai liūdna, kad mano fotoaparatas neveikia, bet galbūt pavyks ką nors matomo užfiksuoti ir telefonu, kad galėčiau pasidalinti su jumis.
Labai norėčiau būti veikliu žmogumi, bet jaučiu, kad esu daugiau tinginukas pelėdžiukas, negalintis iš lovos išlipti anksčiau nei 10 valandą, o užmigti anksčiau vidurnakčio. Kartais pavydžiu savo geriausiai draugei, kuri visur bėga, lekia, bet ir suspėja... Aš sugebu pavargti net nieko neveikdama! Kaip taip gali būti???

Pridedu keletą nuotaikingų nuotraukėlių, kurios mane priverčia nusišypsoti:

R.

Įdomu gal tik mergaitėms*

Šiandien mane netikėtai pagavo bjauri žinia: dingęs fotoaparato baterijos kroviklis... Su besikaupiančiomis ašaromis akyse kuičiausi po spinteles, nes (po paraliais!!!) nusipirkau naujų šmutkių ir niekam negaliu jų parodyti! ;P Tai va... tirtėjau iš pykčio, kad kroviklis kažkur pasikavojo. Tačiau greitai sužinojome kur jis. Ogi tą savaitę, kai viešėjau pas draugą kaime (apie tai įrašas čia), baterijos kroviklis taip ir neiškeliavo namo į Kauną. Praeitą savaitgalį vėl ten buvom, tačiau, aišku, man nė motais, kad mano daiktai išsibarstę po pusę Lietuvos, tai ir neatkreipiau dėmesio, kad jis ten kažkur gulinėja.
Kadangi jau išsiaiškinome dingusio kroviklio paslaptį, norėčiau parašyti rašliavą mergaitiška tema. Bloguose dabar populiaru rašyti savo sunaudotos/naudojamos kosmetikos apžvalgas, todėl aš irgi pasiduosiu šiai bangai pora mažų apžvalgėlių, nes man pačiai labai patinka paskaityti apie tokius dalykus, nors tai yra labai subjektyvu.

1. Visų pirma, norėčiau labai pagirti šiuos tris plaukų aliejukus: Macadamia, Marrakesh, ArganMagic (ačiū Odetkai, kuri pargabeno pastarąjį produktą iš UK, nes nežinau, kur Lietuvoje jo yra pirkti, be to, vien jau gavusi buvau priversta šį produktą išbandyti). Visi trys aliejukai kvepia pasakiškai, juos galima tepti ant drėgnų arba sausų plaukų, naudojasi itin taupiai, o jų poveikis plaukams yra nuostabus. Mano plaukai - itin nepaklusni, besivelianti, sausa "šiaudų" krūva, o naudojant šias priemones su šia krūva ne tik lengviau susitvarkau, bet plaukai akivaizdžiai labiau blizga, tampa švelnūs ir malonūs liesti. Kainos šių produktų (man asmeniškai) ganėtinai piktos, tačiau viską atperka jų skalsumas bei, kaip jau minėjau, kad jų užtenka tikrai ilgam.

 

2. Tęsiant temą apie plaukus, atradau neprastą plaukų kaukę - Andrew Barton S.O.S... (~30lt) Bent jau savo poveikiu ji gali laisvai stoti akistaton su Milk_Shake plaukų kauke praturtinta Muru Muru sviestu (~49lt). Kainos skirtumas tikrai akivaizdus (~20lt), o daugiau pliusų brangesnei priemonei nelabai galėčiau rasti. Žinoma, abi kaukės savo sudėtyje tikriausiai turi visokio brudo, tačiau, kai aš apie tuos brudus nieko nenutuokiu ir sprendžiu apie priemonę tik iš savo plaukų "atsiliepimų", galiu drąsiai teigti, kad ne visada brangesnė prekė bus geresnė. Manau šios dvi priemonės yra bene lygiavertės ir vien dėl to rinkčiausi pigesnį variantą.

 3. Toliau norėčiau pasidžiaugti Himalaya veido prausikliu (būtent gelinės tekstūros, nes putų nebandžiau, bet manau ir nebebandysiu). Jau antras produkto buteliukas rado vietą vonios lentynoj. Prisipažinsiu, esu knysliukė/kuistukė/ieškotoja/tyrinėtoja, kuri labai retai apsistoja ties vienu produktu (veido kremai, kūno losjonai, blakstienų tušai, makiažo pagrindai - nė vieno iš pabandytų dalykų nepirkau du kartus iš eilės, vis bandau atrasti kažką TOKIO, ko tikriausiai niekada nerasiu :)), tačiau šis veido prausiklis mane tikrai sužavėjo. Pvz.: Nivea , Lumene, Margarita, Essence ((!!!) totalus šššš....), Rival de Loop (va šitas labai nebrangus, bet stebėtinai neblogas) ir t.t. prausikliai vienaip ar kitaip neįtiko: žadėjo daugiau, negu iš tikro suteikė, prastai nuplovė makiažo likučius, pernelyg greitai baigėsi, buvo nemalonios tekstūros, nusiprausus tempė veido odą ir t.t., o va šitam Himalaya prausikliui nė vieno iš šių minusų negalėčiau priskirti. Belieka pasakyti, kad reikės pirkti ir toliau! Tiesa, galbūt daugiau sau leisti galinčios panelės nusistebės, kodėl tik pigesnius veido prausiklius išvardinau, tačiau nebijau prisipažinti, kad mokėti 20lt ir daugiau man nekiltų ranka, todėl ir toliau klajosiu tarp pigučių.

4. Kaip, matyt, daugelis mergaičių, kurios ryškina antakius, pagirsiu Essence antakių šešėlius. Niekada negalvojau, kad naudosiu tokį dalyką... bet pokšt (!) ir naudoju. Jie švelniai paryškina, antakiai atrodo natūraliai ir dar niekas nėra paklausęs, ar aš pasiryškinusi antakius. Sorry tos, kurios mėgsta antakius-siūlus, aš turiu DYYYDELIUS antakius ir jais didžiuojuosi! Tegyvuoja Ravšanas ir Džemšūtas iš Naša Russia serialo (na aišku aš turiu du antakius, o ne vieną kaip jie...)

Tai vat, pradžiai tiek... Kartas nuo karto bandysiu pildyti savo mėgstamiausių sąrašiuką ir bus labai smagu, jeigu kas paskaitys ir pasidalins savo mintimis apie kokias nors mėgstamiausias grožio (negrožio?) priemones.

Šilto jums vakaro,
R.

Obuolių pyragius*

Savaitgalį kiurksojau pas mamuką. Tiesa, nieko gero ten nenuveikiau, tačiau bent jau pabandžiau iškepti obuolių pyragą. Koks gi ruduo be garuojančio arbatos puodelio ir dar šilto obuolių pyrago? :) Tuo labiau, kai obuolių pilni namai ir jau nebežinai, ką su jais bedaryti. O ir pyrago jau nekepiau tikrai ilgai. Labai norėjau pyrago iš trapios tešlos, kuri man yra pati pačiausia, todėl labai nudžiugau užtikusi šį receptą. Tai vat, pirmadienio rytą keliavau į Maximą, nes iš visų reikalingų produktų neturėjau tik cukraus pudros, razinų ir atliekamo sviesto pakelio. Eigoje susidūriau su sunkumais, nes man, kaip ir blog'o mergaitei, gaminusiai šį pyragą, pritrūko tešlos "tinkliukui", uždengiančiam obuolius... Aš irgi turėjau daryti trupinukus ant viršaus, tačiau jie skonio, aišku, nesugadino. Galiu pasakyti, kad kitą kartą aš dėčiau mažiau cukraus pudros į tešlą, nes pyragas gaunasi tikrai labai saldus.

 

Savaitė

Jei kas paklaustų, ką veikiau praeitą savaitę, tai galėčiau atsakyt, kad roviau burokus ir mokinaus vairuot. Reikia pasidžiaugti, kad šios pastangos davė rezultatų: burokai nurauti, o teisės jau gaminamos su itin tragiška nuotrauka iš "būdelės" (turėjau tris bandymus "fainesnei" rožai išgauti, bet sugebėjau visus bandymus sufeilint kaip visada!).

Savaitei žingsniuojant link pabaigos buvau iškeista į kažkokią seną JAWA (Java???), kuri net nebevažiuoja, bet bile kažkam smagu pasikrapštyt prie variklio. Tupinėjau aplink garažą nuobodžiaudama, eilinį kartą fotkinau savo batus ir daug žiovaudama tyliai norėjau, kad greičiau važiuotume į Kauną, nes svetimuose namuose niekada nesijaučiu gerai. Tačiau grįžus į Kauną mus pasitiko "maloni" žinia: kambario temperatūra panaši į esančią už lango. Tai ir sėdžiu su "golfa" ir chalatu apsimuturiavusi.

P.S. Mekulis apturėjo didžiausią kelionę savo gyvenime. Vis mašinai labiau sujudėjus išlįsdavo apsidairyti. Išvažiuojant Kaunan ji sugebėjo du kartus krimstelt man į pirštą. Matyt kaime norėjo likt ir tapt katinų "zakuske", kaip ji buvo pavadinta vos atvažiavus.