"Vakar dariausi vaisių salotas, o vakaras kvepėjo vakaru. Kažkas buvo palikęs pravertą langą… Girdėjau garsus, kurie kuteno miesto jaukumą. Kvepėjo pavasariu, tyrumu, gaiva ir labai norėjosi, kad visa tai nusileistų ant mano odos, plaukų ir pasiliktų kartu visą naktį..."

2011 m. balandžio 21 d., ketvirtadienis

Mažas pasaulis ir širdys.


Planavau parašyti kažką liūdno, bet nusprendžiau liūdesį pakeisti į optimistiškas mintis. Juk pasaulis nėra nei liūdnas, nei linksmas savyje. Jis yra toks, kokį kiekvienas matome savo akimis, kokį susikuriame savo rankutėmis ir toks, kokį nuspalviname savo pasirinktomis spalvomis. Tad gal reikia pradėti nors kiek stengtis gyventi laimingai?.. Gal atėjo laikas džiaugtis tuo, kas esu, nustoti liūdėti dėl to, ko neturiu? Gal į ilgesį reikia pažvelgti iš gražiosios pusės - juk ilgėtis yra taip romantiška ir gražu (keista, kad aš ilgiuosi to, ko niekada neturėjau, o kartais net ir pati nesuvokiu, ko aš ilgiuosi, bet vis tiek ilgiuosi... matyt ilgesys yra dalis manęs)...

"I'm no beauty queen, I'm just beautiful me..." (Selena Gomez - Who Says)

Gal atėjo laikas pažvelgti į tuos, kurie mus teisia ir suvokti, kad nė vienas iš jų nėra toks kaip aš, nejaučia to, ką jaučiu aš, nežvelgia į pasaulį taip, kaip žvelgiu aš, ir nė velnio neturi teisės kažko reikalauti iš manęs. Standartai, grožis, gyvenimo būdas - tavo, mano ir jų, tačiau kiekvieno atskirai ir neturėtume kištis į kitų "zoną"... Visiems, kurie teisia mane, aš galiu nusišypsoti, nes man vis mažiau rūpi jų intrigos, jų mintys, jų nervingumas ar pavydumas. Kodėl turėčiau apsunkinti savo mažą pasaulėlį tais, kurie man nieko nereiškia? Kalbėkit, kas norit, pykit, kas nori, ignoruokit, kas norit... O jei mylit, tai mylėkit, jei tikit manimi, tai tikėkit ir leiskite tą patį jausti jums.

Rytoj planuoju gražią dieną. Nors visi mano planai daugiausia žlunga ir planuotoja iš manęs tikrai prasta, bet stengsiuosi padaryti viską, kad rytojus būtų šiltas ir su šypsena.
Kepsiu trapios tešlos pyragą su šokoladiniu pudingu ir persikų puselėmis ryte, tada, jau dieną, minsime dviratukais su Justule į Berčiūnus pakvėpuoti tyru pušyno oru, papiknikauti, išbandyti mano keptą pyragą ir pafotkinti belenką ir belenkaip. Tikiuosi, kad ryt švies saulė, tikiuosi, kad niekas negadins nuotaikos ir pozityvumo.

Nežinau, kas čia mane taip paveikė (gal namai ir mano mamas, Pūkiniukas gal, gal pliurpaliukai temstant ant suoliuko, gal kokakoliniai ledai)... Bet tai tikrai veikia. Manau, kad šis įrašas yra pats optimistiškiausias iš visų manųjų.

Labanakt
Rūta

*Paveikslo autorė - Sniegė (www.paveikslai.lt)

7 komentarai:

  1. kakakoliniai ledai, mmmmmmmm :}}
    man knopkė nulūžus ;/ va, kur tikras skausmas ;/

    AtsakytiPanaikinti
  2. Tikrai optimistiškas įrašas, patiko patiko, ypač tie samprotavimai pradžioj, geros dienos rytoj, įkelk foto iš pušyno ;)

    AtsakytiPanaikinti
  3. Kaip vanagai su Juste supuolėm skaityt ir komentuot šio įrašo ;DDD per mažiau nei 10 min. suvirškinom ir atsirūgom grįžtamuoju ryšiu.

    AtsakytiPanaikinti
  4. prašyčiau, aš greičiau sureagavau ;D

    AtsakytiPanaikinti
  5. Justei buvo pranešta apie naują įrašą šiam dar nespėjus ataušt ;D ok, varau kept pyragą :D

    AtsakytiPanaikinti