Du dviratukai, dvi mergaitės*

Šiandien (po maždaug metų pertraukos) iš rūsio ištempiau dviratį. Keliavom į Berčiūnus. Ką galiu pasakyt? Kojos nusilpę kažkokios ir greit pavargo, buvo labai karšta, sėdynė pasidarė per žema (matyt paaugau), o į kalniukus teko pasivaryti dviratį nulipus, nes šlaunys tiesiog plyšo... :/ va va, ką reiškia niekur nesportuoti ir laisvalaikį leisti prie kompo... Net į kalniukus nebeužvažiuoju! Didelis minusas man. Reiks stengtis pradėti keistis...

*Justulė, aš.

Šiaip kelionė kiek prailgo, bet pačiame pušyne buvo smagu. Tyras oras... paukščiukai, žibutės, baigiantis pamesti kepurę "grybas"... Pastebėjom, kad labai daug žmonių važinėjo šiandien dviračiais. Matyt dėl gero oro.

Ech... Gavau saulės dozę veidui... Ryt būsiu taškuotesnė už boružę, o gal ir už musmirę. Fiu...
Nors ir jaučiuosi pavargus, bet diena praėjo maloniai ir spėju, kad miegosiu saldžiai kaip lialia, nes kuo labiau pavargstu, tuo geriau miegasi.

P.S. kaip vakar žadėjau, šiandien ryte kepiau pyragą. Ai, toks vidutiniškas gavosi (Justei tai nelabai patiko ir skundėsi visą laiką įstrigusiu riešutuku). Man trūko saldumo ir daugiau riešutų (man jie nestrigo niekur :D)... Kažkada su vaniliniu pudingu panašus pyragas gavosi skanesnis. Be to, ten dar ir citrinų, keptų cukruje, dėjau... Nom Nom... Ryt, jei bus ūpo, gal pabandysiu pasidaryti naminio griliažo... Norėčiau pažiūrėti, ar mano teorija pasitvirtins, kad jį visai nesunku ir pačiai pasigaminti. Reiks tik nuvogti iš Pūkio sąskaitos riešutų! chi.

Gero vakaro
Rūta.