Širdis, kava ir tylos paieškos*

Ieškau dainos, kuri mane įkvėptų ką nors parašyti... Nes jei pavyktų panaikinti tą "užkardą", atsiradusią tarp mano proto ir neproto, tai gal pavyktų prisiversti perskaityti knygą apie eremitus (Thomas Merton "Dykumos išmintis"). Bet kadangi pas mane išminties nerasta, tai visą dieną užsiimu pašaliniais dalykais: "Pabaisos" skaitymas (ir užbaigimas!!! vuhu!), riešutų skrudinimas cukruje, muzika, klajonės su Juste ir teigimas, kad jau eisiu skaityti, namai, muzika, nuotraukos, mišrainės meikinimas, blogas... ir vis dar nė vieno puslapio į priekį! Nu tiksliai nemėgstu aš savęs...

"Ar menat tą tylą? Tokią, kai galima girdėti savo kvėpavimą, o širdis daužosi taip, tarsi skambėtų šimtas būgnų, lyg ji būtų tylos drumstėja ir mūsų išdavikė... O ji tikrai yra išdavikė, nuo kurios neįmanoma nieko nuslėpti, kurią sunku sutramdyti, o nutildymas - tai iš viso mission impossible... Ką dar galiu pasakyti apie širdį, kol dar nesugrįžau prie tylos? Be jos apklotume pasaulį ledu ir tyliai sušaltume savyje...
Tyla. Ar kada nors "girdėjote" tylą savoje galvoje? Sakau girdėjote, nes mintys manojoje nedrumsčia tylos, o atvirkščiai - tyla drumsčia mintis, tyla yra retas svečias mano galvoje... Ir kodėl nuolatos turiu kažką galvoti? Dažniausiai apie tai, ką labiausiai stengiuosi užmiršti, ko labiausiai nenoriu prisiminti... Bet gal čia man vienai taip? Tyla."

Geriu tokią silpną kavą, kad jos skonis beveik nesijaučia. Daugiau mamuko neprašysiu kavos išvirt. Spėju, kad įmetė vienos sumaltos pupelės kiekį. Rimtai. Ech... Papliurpiau šiek tiek, gal jau skirstomės?

Geros nakties
R.

*Photo by TrixyPixie (Deviantart)