Tinginiukų keksas

Vakar vakare ta proga, kad šiais metais perskaičiau pirmą grožinės literatūros knygą, parsineštą iš bibliotekos, kepiausi pyragą. Tingėjau šiek tiek, todėl pasirinkau lengviausią būdą apsimesti "gera namų šeimininke": radau spintelėje kepti keksui pirktinį miltelių mišinį, kurį tereikia sumaišyti tik su nurodytu kiekiu vandens ir aliejaus, taip pat pakelį miltelių, skirtų kremui paruošti, mikseriu plakant su pienu ir vėliau įdedant minkšto sviesto. Haha, tai va... ilgai netrukau tešlai užmaišyti ir kremui paruošti. Bet galutinis variantas patiko: lengvai pagaminamas, smagiai papuoštas (mano antra pagal mėgstamumą dalis gaminant pyragus), skaniai valgomas keksas.

*P.S. Pirmoji 2012-ųjų perskaityta knyga L. J. Smith "NAKTIES PASAULIS. Slaptoji vampyrė". Che che, tikrai taip. Tai ta pati autorė, kuri kuria mano perkamą knygų seriją "Vampyrės dienoraštis".

Taigi toliau bandau pildyti 2012 metų pažadukus. Ir linkiu sau tame sėkmės.

Jūsų,

R.

snaigės už lango*

Už lango snaigės šoka pagal savo "dainas", namuose taip pat skamba muzika, o šias melodijas sujaukia tik iš virtuvės tarškantys indai, nes tokia Rūta ten beria, plaka, maišo, pjausto, krato, čepsi ragaudama tešlą (pripylusi romo kvapo aromatizatoriaus) ir visaip kitaip šėlioja su šaukštais, mikseriais, šakutėm ir bliūdukais.

Šįkart jogurtinis bananų pyragas buvo jos taikinys. Ne visai į dešimtuką Rūta pataikė, bet lyg ir neprašovė. Viršų aplaistė kondensuotu pienu, kurio dabar eina tamsion virtuvėn pakabliuot...

Sėkmės,

R.

Aš stipresnė nei tai. Neklyksiu, neverksiu, pamiršiu tą keistą būseną...

Kodėl? Nes aš pati nesuprantu, kas darosi, bet kažkodėl jaučiuos lyg VĖL būčiau kažką nuvylusi. Todėl atsiprašau. Nenorėčiau, kad kas nors taip elgtųsi su manimi, kaip aš elgiuosi su kitais.

Jūros ir vandenynai

Labas vakaras, sekmadieni!

Ir vėl liūdnas debesiukas rašo iš virtuvės (bandau tęsėti vieną iš pažadų, kad sukiosiuosi dažniau virtuvėje)! Vakar labai norėjau pabandyti pasigaminti kažką iš "žuvies" skyriaus, tai prisipirkau krevečių :D ...

Mišrainei: virtų ryžių, pomidoro, majonezo, agurko kiek norit, poros virtų kiaušinių, poro gabalėlio (ne taip stipriai jaučiasi negu svogūnas), kario prieskonių ir druskos pagal skonį (jei turit grynai ryžių prieskonių (ten karis sūrokas), tai berkite jų ir nebereiks druskos).

Virtas šaldytas krevetes su galvytėm, akytėm, kojytėm ir uodegytėm atšildykit, nuplaukit, ir kepkite svieste, kepimui judant link pabaigos suberkite susmulkinto česnako skiltelę ir dar pakepkite. (Kiek laiko kepti nežinau, kepiau pagal nuožiūrą. Labai persistengti nereikia, nes jos juk jau virtos.)

Mišrainę ir krevetes įdėti į šaldytuvą ir palaikyti, kol atšals... O tada jau niom niom :D

Šiaip supratau, kad yra daug patogiau pirkti jau "išgliaudytas" krevetes, nes paskui nereikia vargti... o tai tikrai savotiškai užknisa :)... Kol išgliaudai, sumeti ant mišrainės, tai praeina kokios 5 min tikrai, o kai valgyti labai nori, tai tos 5 min prailgsta ir atrodo, kad jau valandą darbuojiesi. Ir šiaip su akytėm, kojytėm, galvytėm, uodegytėm jos kiek kraupokai atrodo.

P.S. kepant jos gal ir ne kiekvienam malonų kvapą skleidžia, bet mūsų kaimynas, kuris pats sau ir panelei dažnai valgyt daro, žiūrėjo žiūrėjo į keptuvę ir pasakė, kad skaniai kvepia ir jis krevetes mėgsta. Būčiau pavaišinus, bet kadangi pirmą kartą tokias gaminau, bijojau žmogų nunuodyti.

All in all, nesitikėjau, bet buvo tikrai skanu.

Sėkmės,

R.

Bolo de caneca

Šiandienos oras dalyvauti "ekskursijose" iš namų nė kiek nevilioja. Bet niekur ir nereikia šiandien man eiti. Naudojuosi lietumi ir sėdžiu namie, bandydama prisiversti rašyti praktikos darbą. Ryte prabudusi susivokiau, kad kažkur nukišau vienos kapavietės brėžinius su visais matavimais(!!!). Iš visos širdies tikiuosi, kad juos palikau Kaune ir nuvažiavusi dar greitai spėsiu viską aprašyti. Jei ne, tai ate ate ir taip ne geriausiam būsimam pažymiui.

*toks vaizdelis vakarėjant pro mūsų langą

Kadangi nelabai gera diena man šiandien nuo pat ryto, sumąsčiau palepinti save ir per 10 min. (!) pasigaminau portugališką pyragėlį puodelyje, keptą mikrobangėje 3min. Nori ir tu? Spausk čia! Didelių kulinarinių sugebėjimų jam nereikia, jei turi puodelį ir moki gerai šakute makaluoti jame - tau tikrai pavyks. Taigi pasidariau aš tą pyragėlį. Tikrai ne kartą gaminau, todėl patikėkite, kad be perliejimo jis nėra labai skanus (ganėtinai sausas, toks kaip guminis), todėl prieš gaminant reikia susigalvoti, kokia "makalioše" jį užpilsite. Aš šiandien savąjį aplaisčiau saldintu sutirštintu pienu, apibarsčiau kokoso drožlėm ir žaliais pabarstukais. Skanu jį aplieti kokiu nors kompotu, arba valgyti su ledais, prieš tai leidus šiems aptirpti... Paskaitykite įdėtos nuorodos komentarus - juose rasite užpilo pavyzdžių, o taip pat, kaip gražiai papuošti.

*Mano šiandieninis "Bolo de caneca"

Skanaus!

R.

Mes melagiai*

Tikriausiai viena sunkiausių rašymo temų - rašyti apie save. Šį teiginį paremsiu cituodama daktarą Hausą, nors ir nesu jo didelė gerbėja: "Everybody lies." Nereikėtų suprasti, kad visi mano įrašai melas, tačiau jokiu būdu nereikia tikėti, kad viskas, ką rašau, yra lygiai taip, ką jaučiu. Tikrai ne. Blog'e nerasit gryno melo, tačiau tiesa taip pat yra šiek tiek pasislėpusi. Daugelį jausmų "užslaptinu" ir padarau suprantamais tik tiems žmonėms, kurie geriausiai mane pažįsta, niekada nerašau visko tiesiai taip, kaip galvoju. Juk blogas - tai ne popierinis dienoraštis, besislepiantis po pagalve tau miegant ar drebantis už lovos tau išėjus iš namų. Blogą skaityti gali visi - tie, kurie tu nori, kad skaitytų, bei tie, dėl kurių greičiau ištrintum visus įrašus ir patalpintum tik vienos didžiojo piršto kombinacijos paveikslą.

Taigi grįžkime prie "everybody lies". Bet koks žmogus, liepus jam papasakoti apie save neims pasakoti pačių baisiausių dalykų (pvz. aš nemėgstu pavalgius iš karto išsiplauti indų, todėl jie dažniausiai ant stalo pastovi kelias valandas, o po mano lova karts nuo karto galima rasti po porą neplautų kojinių (žinoma nereikia galvoti, kad aplink jas skraido musės, o kambaryje tvyro smarvė)), žmogus išsirinks pomėgius, geresnius, mielesnius ausims ir vaizduotei. Taigi apie kažką mielesnio bandysiu parašyti.

Mano vardas Rūta. Vaikystėje buvau gražus vaikas ir turėjau daugiau "kavalierių" negu dabar turiu. Lankiau darželį, ten labai patiko. Mokykloje, pradinėse klasėse, buvo smagu, vėliau nusibodo ir nesuprantu, kaip aš visą tą reikalą iškenčiau. Universitete pirmais metais buvau lyg ir norinti išbandyti viską, ką siūlo gyvenimas kitame mieste be tėvų, tačiau galiausiai pabodo, nes nieko labai gero tame neradau. Dabar saikingai pašvenčiu, pasimokau, pamiegu... Kaip sakoma, reikia rinktis iš social life, sleep and good grades du variantus, tai aš visus tris bandau įgyvendinti. Tikriasiai todėl nė vienas nepasiekia maksimumo.

Važiuojam toliau... Kaip ir mano geriausia draugė nemėgstu nenakvoti namuose. Produktyvus miegas reikalauja nuosavos kaldros ir pagalvės. Be to, kokia gėda ryte grįžti iš kur nors susivėlusia ševeliūra ir išvarvėjusiomis akimis!

Dažnai stengiuosi išvengti bet ko, kas mane galėtų įpareigoti. Šitą punktuką atradau visai neseniai, bet pastebėjau, kad jis man ganėtinai tinka. Nemėgstu kažkam kažko pažadėti, o vdrug nebenorėsiu įgyvendinti (?!)... Ir nemėgstu, kai manęs klausia, kodėl su manim elgiesi vienaip ar kitaip. Hmmm... gal todėl, jog nusipelnai, kad su tavim taip elgčiausi?

Mėgstu valgyti po 6 val. vakaro ir man nesvarbu, kad storėju... Jeigu ką, tai įsivaizduosiu, kad esu tokia kaip visada, tik veidrodis iškreipia vaizdą. Nenoriu marinti savo kūno, nes kaip sakoma, sveikame kūne gyvena sveika siela! Ir mylimo kūno turi būti daug!

Labai žaviuosi Kere iš "Sekso ir miesto" dėl jos moteriškumo bei dedamų pastangų, kad gyvenimas nebūtų pilkas, taip pat Peyton Sawyer iš "One tree hill", nes ji turi tiek liūdnų jausmų, kuriuos sugeba taip gražiai talpinti savyje, ir atsargiai vieną po kito atskleisti savo mene (ne veltui sakoma "art never comes from happiness"). Kuo žaviuosi iš vyriškos giminės atstovų tikriausiai visiems yra aišku - Ian Somerhalder (žinomas kaip Damon Salvatore iš "Vampire diaries").

Mama rėkia, kad eičiau valgyti. (Dabar man atostogos, tai tipo "rašau" praktikos darbą gimtinėje.) Gal kada nors pabaigsiu šį įrašą.

Rūta

* parašyta Cukrinio Lietučio prašymu.

Pažadukai šiems metams

"What would you say if I asked of you

- out of loneliness, out of loneliness
What would you say if I asked of you
- out of loneliness, out of loneliness
Could I be with you?
Can I be with you?" (Hello Saferide)

Šiandien geriu šiltą arbatą vienatvės draugijoje. Kartais tokia draugija man patinka. Vienatvė išklauso mano mintis, padeda jas sudėlioti teisinga linkme, kuri sugeba nuraminti, leidžia tyliai užmerkti akis, o jas atmerkus pasijusti geriau.

Šiais metais bandysiu praleisti kuo daugiau laiko su man brangiais žmonėmis, stengsiuosi mažiau išlaidauti, dažniau sukiotis virtuvėje ir barstytis miltais bandant išsiaiškinti savo kulinarinius sugebėjimus, galbūt prisiversiu vėl pradėti skaityti grožinę literatūrą (ne tik "Vampyrės dienoraščio" knygas), kurią imsiu iš bibliotekos (nepirksiu!), stengsiuosi mažinti savo kenksmingus įpročius (pvz. ilgas nemigos naktis ir pelėdžiuko miegojimo ypatumus dieną, nervinimąsi dėl menkniekių, liūdesiukus ir dar kai kurias kitas negerybes ;)), ir prižadu, kad dažniau rašysiu į blogą (ne dėl to, kad kas nors galbūt jį skaito, bet dėl savęs, kad vėliau galėčiau skaityti senus įrašus ir matyti, ar keičiuosi, nes keistis aš noriu). Šiais metais stengsiuosi dažniau sakyti tai, ką tikrai noriu garsiai ištarti ir mažiau bijosiu, kad būsiu nesuprasta... Nežinau, kiek pažadukų pavyks išpildyti, bet pabandysiu, nes bandyti yra geriau, nei sėdėti sudėjus rankas ir laukti, kol kiti keisis vietoje tavęs.

Ar dabar norėčiau būti su kuo nors? Nežinau. Tikriausiai taip, tik jeigu tas žmogus sutiktų tyliai gerti šiltą arbatą su manimi ir mano vienatve. Nenorėčiau kalbėti, nenorėčiau šypsotis, tačiau galėčiau ilgai ir ramiai žvelgti kitam į akis, apkabinusi arbatos puodelį delnais, ... ir nebyliai klausti, kas bus toliau?

Jūsų,

Rūta