Mes melagiai*

Tikriausiai viena sunkiausių rašymo temų - rašyti apie save. Šį teiginį paremsiu cituodama daktarą Hausą, nors ir nesu jo didelė gerbėja: "Everybody lies." Nereikėtų suprasti, kad visi mano įrašai melas, tačiau jokiu būdu nereikia tikėti, kad viskas, ką rašau, yra lygiai taip, ką jaučiu. Tikrai ne. Blog'e nerasit gryno melo, tačiau tiesa taip pat yra šiek tiek pasislėpusi. Daugelį jausmų "užslaptinu" ir padarau suprantamais tik tiems žmonėms, kurie geriausiai mane pažįsta, niekada nerašau visko tiesiai taip, kaip galvoju. Juk blogas - tai ne popierinis dienoraštis, besislepiantis po pagalve tau miegant ar drebantis už lovos tau išėjus iš namų. Blogą skaityti gali visi - tie, kurie tu nori, kad skaitytų, bei tie, dėl kurių greičiau ištrintum visus įrašus ir patalpintum tik vienos didžiojo piršto kombinacijos paveikslą.

Taigi grįžkime prie "everybody lies". Bet koks žmogus, liepus jam papasakoti apie save neims pasakoti pačių baisiausių dalykų (pvz. aš nemėgstu pavalgius iš karto išsiplauti indų, todėl jie dažniausiai ant stalo pastovi kelias valandas, o po mano lova karts nuo karto galima rasti po porą neplautų kojinių (žinoma nereikia galvoti, kad aplink jas skraido musės, o kambaryje tvyro smarvė)), žmogus išsirinks pomėgius, geresnius, mielesnius ausims ir vaizduotei. Taigi apie kažką mielesnio bandysiu parašyti.

Mano vardas Rūta. Vaikystėje buvau gražus vaikas ir turėjau daugiau "kavalierių" negu dabar turiu. Lankiau darželį, ten labai patiko. Mokykloje, pradinėse klasėse, buvo smagu, vėliau nusibodo ir nesuprantu, kaip aš visą tą reikalą iškenčiau. Universitete pirmais metais buvau lyg ir norinti išbandyti viską, ką siūlo gyvenimas kitame mieste be tėvų, tačiau galiausiai pabodo, nes nieko labai gero tame neradau. Dabar saikingai pašvenčiu, pasimokau, pamiegu... Kaip sakoma, reikia rinktis iš social life, sleep and good grades du variantus, tai aš visus tris bandau įgyvendinti. Tikriasiai todėl nė vienas nepasiekia maksimumo.

Važiuojam toliau... Kaip ir mano geriausia draugė nemėgstu nenakvoti namuose. Produktyvus miegas reikalauja nuosavos kaldros ir pagalvės. Be to, kokia gėda ryte grįžti iš kur nors susivėlusia ševeliūra ir išvarvėjusiomis akimis!

Dažnai stengiuosi išvengti bet ko, kas mane galėtų įpareigoti. Šitą punktuką atradau visai neseniai, bet pastebėjau, kad jis man ganėtinai tinka. Nemėgstu kažkam kažko pažadėti, o vdrug nebenorėsiu įgyvendinti (?!)... Ir nemėgstu, kai manęs klausia, kodėl su manim elgiesi vienaip ar kitaip. Hmmm... gal todėl, jog nusipelnai, kad su tavim taip elgčiausi?

Mėgstu valgyti po 6 val. vakaro ir man nesvarbu, kad storėju... Jeigu ką, tai įsivaizduosiu, kad esu tokia kaip visada, tik veidrodis iškreipia vaizdą. Nenoriu marinti savo kūno, nes kaip sakoma, sveikame kūne gyvena sveika siela! Ir mylimo kūno turi būti daug!

Labai žaviuosi Kere iš "Sekso ir miesto" dėl jos moteriškumo bei dedamų pastangų, kad gyvenimas nebūtų pilkas, taip pat Peyton Sawyer iš "One tree hill", nes ji turi tiek liūdnų jausmų, kuriuos sugeba taip gražiai talpinti savyje, ir atsargiai vieną po kito atskleisti savo mene (ne veltui sakoma "art never comes from happiness"). Kuo žaviuosi iš vyriškos giminės atstovų tikriausiai visiems yra aišku - Ian Somerhalder (žinomas kaip Damon Salvatore iš "Vampire diaries").

Mama rėkia, kad eičiau valgyti. (Dabar man atostogos, tai tipo "rašau" praktikos darbą gimtinėje.) Gal kada nors pabaigsiu šį įrašą.

Rūta

* parašyta Cukrinio Lietučio prašymu.