Šiandien "pagavo" mane mintis, kad labai daug dalykų gali nutikti per trumpą laiko tarpą... Haha, žinau, kad visi tai žino! Bet vis tiek... Labai daug žmonių tenka sutikti, daug kryžkelių tenka praeiti... ir tik po kurio laiko mes sužinome ar tinkamai pasirinkome... Bet kokiu atveju gyvenime reikia neštis tris dalykus: gėles - tiems, kuriems duodame šansą, ginklą - tiems, kurie tą šansą sugebėjo prarasti, ir žibintuvėlį - tam, kad galėtume besislepiančiam žmogui pašviesti į akis ir suprasti, kuris iš pirmųjų variantų jam tinka. Nežinau, iš kur tokios mintys... Tikriausiai iš trečio milžiniško juodosios arbatos puodelio su pienu, kurį šiandien siurbiu.
Ir dar... Labai keista, kaip lengvai pasineriame į tai, iš ko taip sunkiai sekėsi išlipti (šią eilutę skiriu ne tik sau). Vos gavę mažytę kibirkštėlę vilties, vėl apsimetame, kad viskas gerai. Bet taip nėra ir tai tiesiog reikia sau pripažinti, o tada pasirinkti, ar vėl patirti viską iš naujo, ar žengti dar vieną žingsnį tolyn, užtvirtinant jau nueitą kelią. Aš tikrai nesmerkiu kitų sprendimų, nes ir pati dažnai būnu kvaila, kai kalba pasisuka apie tuos dalykus, pati dažnai žiūriu į orą sau prieš nosį, pasinėrusi savo mintyse. Žodžiu, tokios mes būnam ir taip yra...
(*kažkurios dienos nepaskelbtas įrašas)
Nežinau, ar noriu rašyti šiandien, nežinau, nei ką rašyti. Gal tiktų žodžiai "I'm a mess" ??? Ir dar jaučiu, kad liga kibina mane. Reikia nuveikti daug darbų (nuo kambario sutvarkymo iki referato parašymo, ar bent pradėjimo skaityti apie tai, ką galėčiau parašyti...), bet kai viduje sumaištis, tai ir išorėje tegu lieka bardakas.
Pastarosiomis dienomis prasidėjo klausimėliai apie tai, ko noriu gimtadienio proga. Sakiau nesakysiu, bet vis gi palengvinsiu jums šią užduotį ir prasitarsiu. :) Noriu, kad mano draugai visada liktų mano draugais, noriu, kad ne per gimtadienį, o visada būtų šalia. Va! Išpildysit, šmikiai? :D
R.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą