"Vakar dariausi vaisių salotas, o vakaras kvepėjo vakaru. Kažkas buvo palikęs pravertą langą… Girdėjau garsus, kurie kuteno miesto jaukumą. Kvepėjo pavasariu, tyrumu, gaiva ir labai norėjosi, kad visa tai nusileistų ant mano odos, plaukų ir pasiliktų kartu visą naktį..."

2012 m. liepos 18 d., trečiadienis

***

  • tos mergaitės bėgioja paskui visus, bet visada sugrįžta tik pas vieną
  • po oda jis turi laidus, o ji tik baimės kupinas akis
  • kartais atrodo, kad jie kartu tik tam, kad galėtų stumdyti vienas kitą
  • nepatinka nejaukumas minioje žmonių
  • trys žingsniai atgal, kad galėtum viską pakartoti vėl žengdama į priekį
  • baimė, nerimas, liūdesys ir abejonė - tai, ko ji nenori išvysti pakėlusi akis
  • kartais nereikia suprasti, reikia tiesiog atrasti
  • kuo dažniau kartosi, tuo mažiau tikėsiu
  • turėdama milijoną galėčiau tapti graži, tačiau visiškai prarasčiau dabartinį "aš", o to aš nenoriu
  • ir vėją galima pamatyti, kai žiūri į medžių viršūnes, pievas, debesis ir mergaičių plaukus
  • man vis dar baisu paimti žmones už rankos, nes manoji dažniausiai būna šalta
  • ar išgelbėtum žmogžudžio gyvybę? Juk abiejais pasirinkimais taptum žmogžudžiu
  • apgailėtina, kai nuleidi galvą ir leidi kitiems žeisti tave
  • tyla ne visada reiškia sutikimą, kartais - nežinojimą, slepiamas ašaras, galinčias prasiveržt nuo vienintelio pratarto žodžio
Nežinojau, kaip parašyti rišlų tekstą iš susikaupusių minčių, todėl pabėriau kratinuką. Nekažką nuotaikos prieš darbą ir privalomą šypseną.

p.s. photo -> http://www.flickr.com/photos/netadror/5352091643/in/photostream

3 komentarai: