Gal dar kartą pajuokaujam?

*Photo by duchesse-2-Guermante

Tik viena akimirka ir išslydęs iš rankų sudužo jos puodelis, o ji iš nevilties suklupo ant kelių. Tik akimirka ir jo skruostais nuslydo džiaugsmo ašaros ir veide pasirodė šypsena.
Tą vienintelę akimirką kažkas nuleidęs rankas prarado gyvenimą, nusinešdamas daugelį atsakymų su savimi, o kažkas pirmą kartą pramerkė akis kupinas naujų klausimų ir ryžto... Tik viena ta akimirka...

Kažkas jai pasiūlo išgerti raminamųjų, kad nebūtų nervinga. Ach tiesa, pamiršau pasakyti, kad ji ir taip juos geria...
Kažkokia neviltis, kažkoks atstumas atsiveria ten, kur jo neturėtų būti, ir pasiilgsta ji tų senųjų pokalbių su geriausia drauge. Pokalbių apie viską, be nerimo, be įtampos.

Tik viena akimirka ir tu sužinai, kad blogai gyveni savo gyvenimą. Niekas to nepasakė. Ji tai perskaitė ir suvokė, kad tai - sumauta tiesa. Ji sužinojo, kad neturi profesoriaus vardo svajonių studijose, nes jos svajonės yra tokios niekam tikę, kad daugelis protingų žmonių jas kaip nebereikalingą juodraštį suglamžytų ir išmestų šiukšlių dėžėn ir su ta visa dėže padegtų, kad niekas tokios nesąmonės nesugalvotų iš jos išsiimti.

Tik viena akimirka ir pakėlusi akis į kitą ji supranta, kad nekenčia savęs aukštinančių žmonių, nuolatinio "optimizmo" (kabutės, nes tiesą sakant, spėju, kad jis būna suvaidintas daugeliu "nuolatos" momentų), pirmojo klaidingo įspūdžio, nemokėjimo užmiršti ir kitų elgesio, kurio ji niekada nelinkėtų niekam patirti.
Kiek įvykių įvyksta per vieną akimirką... O tų akimirkų mūsų gyvenime yra tiek daug.

P.S. Ir vėl... ji pasidarė kavos, bet neišgėrė. Ir vėl... ji nori, kad, jei kas čia dar skaito šiuos įrašus, pamažu užmirštų apie juos ir nustotų čia lankytis. Nes jei nors kiek įsigilintų į juos, kiek juose skęsta ji, gero jokiam žmogui jie nesuteiktų.