Kai kvepia pavasaris ir virtuvė*

 Šiandien - tobulas pavasario sekmadienis. Tobulas ne tik dėl to, kad visi keturi esame namuose (na, šiuo metu tik aš, nes nusprendžiau, kad likusią dienos dalį noriu praleisti susirangiusi lovytėje, apsikabinusi arbatos puodelį ir besidalinanti mintimis su jumis, o ne keliauti į centrą), bet ir dėl to, kad už lango kątik nušvito saulė, visur jau žaliuoja žolė, pražydo pienės, plikas medžių šakas ima puošti mažyčiai lapeliai. O jau kaip nuostabiai kvepia pavasario oras... Užvakar naktį, važiuodama iš darbo autobusu, negalėjau nustoti komentuoti, kaip gaiviai kvepia pavasaris (vienas autobuso langas buvo praviras ir nosį kuteno lengvas ir švelnus vėjelis). Jaučiu, kad pavasaris tampa mano mėgstamiausiu metų laiku: jokio stingdančio šalčio ir jokios kaitros, verčiančios slėptis pavėsyje.

Šiandien, kaip jau tapo tradicija per išeigines, vėl kepiau keksiukus. Jau visiems pasigyriau, kad vakar nusipirkau 100 receptų keksiukų knygutę, todėl šįkart receptą ėmiau būtent iš jos ir trinu rankutėm, kada galėsiu išbandyti daugiau receptų. Iš anksto pašnibždėsiu, kad kremas man nelabai patiko (kitą kartą bandysiu maskarponės kremą su jais) ir keksiukai nesigavo labai drėgni, greičiau itin purūs.

Drėgni graikiškų riešutų keksiukai (12 vnt.)

85 g graikiškų riešutų plius 12 riešutų papuošimui

4 dideli šaukštai sviesto

100 g labai smulkaus cukraus (angl. caster sugar)

1/2 citrinos žievelės

70 g savaime kylančių miltų (angl. self-raising flour)

2 kiaušiniai

* aš dar įdėjau 1 mažą šaukštelį kepimo miltelių, nes nelabai pasitikėjau tais savaime kylančiais miltais. Jums rinktis dėti, ar ne :).

Kremui: 4 dideli šaukštai sviesto, 85 g cukraus pudros, 1/2 citrinos žievelės, 1 mažas šaukštelis citrinos sulčių.

Pradžioje susmulkinti riešutus iki smulkių dalelių, geriausia virtuvės kombaine ar kokiam gerai smulkinančiame prietaise (nieko tokio, jei liks ir didesnių gabaliukų, nes jie skaniai susikramsnoja valgant keksą). Išsukti sviestą su cukrumi, sudėti po vieną kiaušinius, suberti tarkuotą citrinos žievelę, susmulkintus riešutus ir miltus (*jei naudojat kepimo miltelius, tai juos sumaišykit prieš tai su miltais). Viską gerai išmaišyti ir krėsti į formeles. Kepti 190oC temperatūroje 20 min. (dar pažymėkite Gas Mark 5, jei yra tokia funkcija orkaitėje, nors aš nežinau, ką čia reiškia, bet recepte taip parašyta ir aš kepiau pažymėjus).

Kremui išsukite sviestą, suberkite cukraus pudrą, citrinos žievelę ir šaukštelį citrinos sulčių. Viską gerai išmaišyti ir tepti ant atšalusio keksiuko. Ant viršaus uždėti graikiško riešuto puselę.

Apibendrinant šį receptą, aš asmeniškai vertinčiau 8/10.  Man labai patiko pati keksiukų tešla ir tas nekasdieniškas skonis kaip pvz. vanilės ar šokolado. Juos nėra sunku padaryti, tik va reikia turėti kažką, su kuo susmulkinti riešutus iki "grubių" miltelių. Iš tiesų, tai labai jaukus receptas, tikrai tinkantis pasisėdėjimams su draugais prie kavos ar arbatos. Keksiukuose nepatiko kremas, kuris man pasirodė esąs pernelyg riebus, todėl ir atėmiau du balus.

p.s. nusibodo man jau tie patys keksiukų popieriukai... reiks kitą kartą kitų prigriebti.

Tikiuosi, kad šis sekmadienis jums buvo toks pat jaukus kaip ir man ir linkiu visiems darbingos savaitės gerąja prasme (mažai pavargti :D). 

R.