Turiu prisipažinti, kad šiandien kariavau su žirnių koše. Ji sugebėjo visą dujinę aplaistyt, man ranką aptaškyt ir gautis skystesnė negu turėjo! Vos neapsižliumbiau virtuvėj... Nuo šiol nekenčiu žirnių košės, nors su kepta šonine ir svogūnėliais ji visai nebloga gavosi! Bet prisiminimai liks žiaurūs, todėl gal tik po metų prisiversiu ją vėl virti. Vakar Ieva mane pakvietė universitete žiūrėti lenkiško filmo (suprasti padėjo lietuviški subtitrai). Tiesą sakant, tikrai nesitikėjau, kad filmas bus toks įdomus, nors truko virš dviejų valandų. Neteko žvilgčioti į laikrodį telefono ekrane laukiant, kada jis pasibaigs, siužetas nebuvo nuspėjamas, malonūs aktorių veidai neleido gailėtis, kad vis gi nuėjau. Keista buvo tik pasirodyti vėl universitete. Ėjau pro duris ir jaučiausi kaip gryna pašalinė taip jame niekada ir nesimokiusi, nors juk mano mokslai baigėsi dar visai neseniai. Po filmo apsilankėm pas mane bute, išgėrėm po porą buteliukų "Dvaro mišo" (alaus ir giros gėrimas), pasibėdavojom, pasišnekėjom, pusę svieto apkalbėjom :D... Smagu palaikyti ryšius su geriausiais studijų draugais.
Laukiu, kada pagaliau važiuosim pas Odetą. Ir baisu ir norisi... Tikiuosi ten viskas bus gerai.
R.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą