Marilyn Monroe ir auksinė žuvelė

"She was a girl who knew how to be happy even when she was sad. And that's important." - Marilyn Monroe

Išjungiu šviesytę, kabančią palubėj, užsitraukiu kaldrą iki kaklo, rankomis suspaudusi jos kraštelius, užveriu sunkias blakstienas ir tyliai tyliai kvėpuodama klausausi tylos. Tik tada pasijuntu laisva, laisva nuo baimės, nuo rūpesčių, nuo šiandienos ir nuo rytojaus, nuo reikalavimo būti vienokiai ar kitokiai, nuo liūdnų debesiukų. Tokiomis naktimis norisi šilto pieno su cinamonu, žvaigždučių spindinčių už lango ir žinoti, kad kažkur yra draugai, tyliai atsidūstantys per miegą ar garsiai knarkiantys, vis dar plačiai atmerktomis akimis ir "įmerkę" nosiukus į kompiuterių ekranus, klajojantys naktiniame mieste ir garsiai besijuokiantys, slapčia besikuičiantys tamsioje virtuvėje ir šaldytuve beieškantys naktipiečių (ar šiaip ko nors skanaus širdelei nuraminti), o gal... tiesiog esantys minčių pasauliuose, beieškantys savęs taip pat kaip ir aš.

Norėčiau turėti auksinę žuvelę, nes nieko (kodėl kažką praradę visada sakome, kad mums nieko nebeliko? Juk lieka artimi žmonės, lieka visas pasaulis, pilnas galimybių ir spalvų, tik patiems reikia rinktis, kurias išryškinti) jokio augintinio nebeturiu. Auksinė žuvelė tyli, tyli ir trapi, jeigu galima taip vadinti žuvelę. (Ar kada laikėt žuvelę rankoje, svarstydami leisti jai gyventi ar ne?) Ji būtų tokia, kokia aš esu dabar... tyli. ("Trapi" išbraukiame, nes manau, kad nesu tokia. Na gal ir esu, tačiau vis tiek sugebu savimi pasirūpinti. Ir iš viso, moterys yra stiprioji lytis! Be mūsų nebūtų jūsų! Hell yeah!) Nukrypau... Žodžiu, noriu auksinės žuvelės, kuri palaikytų man kompaniją tylint, kad  nebūčiau viena...

Labanakt,
R.

*nuotraukos iš čia -> http://omgwtfloll.tumblr.com/

saldžiau*

Liūdnas debesiukas jaučiasi pavargęs... rytoj jis bus dar labiau pavargęs, poryt - dar ir dar, o penktadienį - iš viso išsekęs. Nelabai yra laiko nei sau, nei kitiems, nors ir labai norisi viską suderinti. Labai norisi miego, atrodo imsi ir užknapsėsi besėdėdama būryje žmonių. Darbų begalybės, motyvacijos - apvalus nulis (beje, toks pažymys irgi grasina pirštuku, jei nieko nedarysiu). Tačiau žinau, kad susiimsiu, visada taip darau, tačiau pirmiausiai išsilyti juk reikia :). Labai norėčiau, kad kas nors pasakytų, jog viskas bus gerai. Juk bus, taip???

Jau be tikslo praleidau 52 minutes ir todėl sau nepatinku. Griebsiu vienon rankon šokolado gabalą, kiton - saują riešutų ir saldžiai nusiteikus eisiu siekt dar saldesnių mokslo vaisių, o kaimynams girdėsis tik mano čepsėjimas. Bet taip jiems ir reikia!

R.

p.s. "Milkos" tą didelį ščiokoladą nusipirkau (250 gramų), f**k yeah!

*don't trust me

Aptikau superinį puslapėlį savo skoniui --> http://fashionwhorelt.tumblr.com
Žiūrėjau žiūrėjau jame paveiksliukus ir tokių lobių prisikroviau savo kompan, kad dabar esu labai apsipatenkinus. Jausmai, mada, menas, tyla ir garsas sukaupta juose. Nusprendžiau keliomis nuotraukomis pasidalinti ir savo bloge, tad maloniai prašome pavarvinti akeles ir pasisakyti, ar patinka, ar ne... Po nuotraukomis pasidalinsiu savo mėgstamomis dainų eilutėmis.

...bite to break the skin*

...pass me that lovely little gun, my dear, my darling one*

...we'll start a fire and burn some bridges*

...black dress with the tights underneath, i've got the breath of the last cigarette on my teeth*

...you were a problem child, been grounded your whole life... so now you runnin' wild*

...douse yourself in cheap perfume it's so fitting, so fitting of the way you are*

...legs up on the bar, in the back of your car*

...the red poison of your lips, the red poison of your eyes*

...give me gin and tonic... you can have it all but how much do you want it?

R.
***nuotraukos imtos iš viršuje minimo tinklapio, tikrų autorių nežinau.

Su saule ir Cukriniu Lietučiu*

Labas,

Liūdnas debesiukas su Cukriniu lietučiu šiandien klajojo parke. Saulės lydimos, "kačiukų" beieškančios... tačiau taip nieko ir nepešusios. Rankų nenuleisime ir rytoj tęsime paieškas, nes juk pavasaris tam ir skirtas - ieškoti "kačiukų", čiupinėti žibutes ir klajoti pievom, nes tai - paprasti, bet smagūs dalykai.


Klajonės su saule turi pasekmes. Grįžus namo teko kaukę, balinančią strazdanas, užsidėti, nes akyse man jos ryškėt pradėjo. :/ Myliu saulę, bet ji mano veidui nepatinka. (Tai, ko man negalima daryt, pavaizduota sekančioje nuotraukoje..., o kas po to laukia, nors ir nelabai gelbėja nuo pasekmių - po sekančia.)


Jūsų,
R.
P.s. "pabaisiškas" apkabinimas perskaičiusiems :D