...nothing's changed, no one can take your place

photo by ~latecheckout

Kodėl kartais "užplaukia" tokia nuotaika, kai nori kažką parašyti, bet negali? Va kaip dabar. Tiesiog traukiu žodžius iš savęs.

Praėjo Kalėdos, tačiau jų šventinės nuotaikos nepajutau... Nors namai kvepia cinamonu (Justės dovanotoje eterinio aliejaus žvakidėje beveik nuolat rusena ugnelė, skleisdama šiltą aromatą), eglė papuošta galybe saldainių ir auksiniu lietučiu, šiltos, storos kojinės apkabinę pirščiukus ir teikia minkštumo jausmą, o ant stalo guli naujausia "Vampire Diaries" knyga, tačiau trūksta namuose kažkokio spinduliuko (gal Pūkio?), kuris visus šiuos dalykus sujungtų į harmoningą ir jaukų derinį...

Miegu daug, tačiau ganėtinai prastai, nes ryte (o gal geriau sakyti dieną?) pabundu visa tarsi apsvaigus, sunkia galva... Ir sapnuoju kažką negero kasnakt, nors ryte jau nebepamenu, tačiau sapnai palieka tą tuštumą viduje.

Pasinėriau į baisiausią "narkotiką" - serialus: Vampire Diaries, One tree hill... tačiau stengiuosi jiems atsispirti, nes per juos imu nebesiorientuoti laike ir pamirštu, kad reikia gyventi pačiai.

Malonu klausyti, kaip kitiems smagiai lekia šventės, tačiau skaudu, kad negaliu pasakyti to paties. Žinau, kad šis "slogutis" yra laikinas, tačiau kol kas jis nepalieka manęs ir slampinėju po kambarį kaip nesava su mintimis...

Ir trūksta ne to, kas yra delnuose, bet to, ko negali turėti.