* photo by ~She-hates-mondays (Deviantart.com)
"Ji apkabino šiltą puodelį delnais. Ankstus rytas... Blakstienos tarsi magnetai traukia vienos kitas. Giliai įkvėpė ir sulaikė rytą savo plaučiuose. Tada lėtai paleido jį. Rytą ir jį... Nebus taip, kaip buvo, bet gal tai ir į gerą."
Rašinėju tokias pievas ir pati stebiuosi, iš kur tokios mintys, iš kur tokia kūryba. Nei aš ką myliu, nei man kas patinka ir apskritai maksimumą, ką kam nors jaučiu, tai prisirišimas. Tiesiog pripranti prie žmogaus ir tiek. Įdomu, čia gerai, ar ne? Žvelgiant iš vienos perspektyvos nieko blogo, nes pykčių atveju galiu viską lengvai paleisti, žvelgiant iš kitos - neatiduodama dalies savęs, pati nepatiriu visko, ką galėčiau.
Pastarosiomis dienomis susilaukiau komplimentų. Keista, nelabai patinka man juos girdėti. Vis tiek prieš daugelį merginų jaučiuosi blogiau nei pilka pelytė, besislepianti kambario kertelėje. Nežinau, iš kur toks nepasitikėjimas savimi ir mintys, kad niekam nepatinku. Juk porą draugų vis tiek turiu. Tai jau vis šis tas ;D. Be to, visi žinom, kad geriau pora gerų, negu milijonas tokių, kurie paliktų nelaimės atveju.
Ai, viskas.
Gero vakaro,
R.
p.s. kai užaugsiu parašysiu knygą. Ir visai ne istorinę. ;D
1. šitas tavo dizainas nepatogus. Nu, rimtai, šokinėja langai prieš akis, vos atradau, kur komentarą parašyt.
AtsakytiPanaikinti2. kokia dar pilka pelė? Jei tokia būtum sėdėtum namuose ir neiškištum nosies į lauką. Ir pati tai žinai. Nervuoji tu mane.
3. viskas, atia :) išeinu :)
Kaip tai šokinėja? viskas labai patogu :P
AtsakytiPanaikintiNu aš ir sėdžiu dažnai namie...
ATIA ;D
Man irgi keistas šis dizainas atrodo, nei 5 nei 9.
AtsakytiPanaikintiNelauk ateities dėl rašymo, ji miglota, o ir man atsibos laukti... be to, ohoi, jau užaugai, tai rašyk knygą neatidėliojus :).
Jei bandysi aiškinti, kad dar neužaugai, tai atsakysiu: knygos rašymas padės užaugti ;D.
Alijošiau, dar nežinau, apie ką ta knyga bus ;D
AtsakytiPanaikintiNežinau, o tu jau suplanavai apie ką ji bus? :)
AtsakytiPanaikinti