Prie kapučino

Liūdną debesiuką vėl apėmė nerimas. Kodėl gi negaliu leisti sau paprasčiausiai giliai įkvėpti, trumpam sulaikyti orą plaučiuose, o vėliau jį "paleisti" kartu su visais nerimais? Norėčiau, kad viskas būtų taip paprasta. O gal yra? Tačiau aš taip nemoku...

Šiandien palepinau save vėsiu vakaro oru, kapučino kavyte, dviem padielkom rafaelo (nes be riešuto) ir vienu mamos darytu saldžiu kukuliuku (vidurinysis burbuliukas, recepto nežinau, bet jei kas susidomės, galėčiau paklausti). Žinoma, nebuvo viskas labai sklandu, kaip norėčiau. Kad į balkoną patektų daugiau vakaro, teko praverti langą... kurį čiut čiut palaužiau. Nežinau, ar mediena čia kalta, ar aš labai stipri... Tikiuosi, kad antras variantas.

Siurbčiojant kavytę mintys keliavo į vakarykštį mano ir Justinos pokalbį. Kalbėjom apie tai, kaip susilaikyt nuo parašymo vaikinui, jei jis tau patinka, tačiau nenori būti įkyri, kad nepagalvotų, jog negali nė dienos iškęst ir t.t. Taip pat padiskutavom, kodėl vis dar neturim vaikinų. Galiausiai Justina išrėžė, kad kalbu šiandien (t.y. vakar) itin protingai šia tema (o tai man nelabai įprasta, nes daugiausia murmu, kad kaip kažkam kitam galiu patikt, jei pati sau nepatinku?). Tačiau nusibodo man kaltinti save, tuo labiau, kai dažniausiai TOKIE vaikinai aiškina, kokios turi būti merginos, kad net nesuvokiu, kaip jie gali kažkokios tobulybės reikalauti iš mūsų. Taigi pasigirsiu, ką gi aš ten tokio pasakiau. 1. Kartą atstumta daugiau nelįsiu, nes tiek savigarbos dar turiu. Jei staiga imčiau patikti - ne mano bėdos, net jei tai ir žinočiau. Kas sugadino reikalą, tas tegu ir tvarko. 2. Nesam tokios beviltiškos, kad negalėtume susirasti vaikinų, paprasčiausiai jų neieškom, "iš nevilties" nesikariam bet kuriam ant kaklo (vakarėliai su iš karto žinomu faktu, kad nieko iš to nebus, priskiriami ne nevilčiai, o smagumui, taip pat, reikėtų iš sakinio išbraukti žodžius "kartis", "bet kuriam" :D). Labai įstrigo man atmintyje Evelinos žodžiai: "Manęs tėvai nemokino lakstyt paskui bernus". Ką galiu pasakyt? Manęs irgi ne. 3. Jei kažkam nepatinka mano charakteris, strazdanos, akys, smakras, veido forma, kūnas ar dar kažkas, tai čia ne mano problemos, nes bet kokiu atveju negaliu pasikeist. Ir nesikeisčiau dėl kito...
Tai va kokie pasvaičiojimai. Nežinau, ką mano kitos merginos, tačiau nuo šiol aš manau taip.

R.