Viena diena Leeds'e

Tikriausiai geriau mano diena nė negalėjo prasidėti: šalia suskilusio lūpos kampučio sugalvojo ir atsibudo pūslelinė! Vos ne su ašaromis akyse bėgau į vonią ir aptepliojau ją dantų pasta, vėliau užsiklijavau specialų "pleistriuką". Nesuprantu, kaip mano imunitetas sugebėjo nusilpti, jei dabar man atostogos?
Bet trumpam norėčiau pamiršti šiandieną ir sugrįžti į užvakar dieną, kai buvome Leeds'e. Tai buvo mūsų pirmoji savarankiška kelionė traukiniu į kitą miestą. Nuo pačio ryto nekantravau, žadinau Kęstą, kad greičiau krapštytumėmės į stotį, nes visokios kelionės/ekskursijos mane nerealiai gerai veikia. Jau sėdėdama traukinyje galvojau, kad jaučiuosi taip, lyg Lietuvoje traukiniu važiuočiau pas Justiną į Vilnių, nes kraštovaizdis čia yra labai panašus. Leeds'e atsiradom apie vidurdienį. Mane iš karto sužavėjo pastatų aukštis, nes Barnsley jie daug žemesni. Vos apsidairius pajutau, kaip švelniai nutirpsta kojos iš susijaudinimo, kad mes jau čia. Nesiplėsiu pasakodama, ką veikėme visą dieną, tiesiog trumpai: nusiaubiau porą parduotuvių (Kęstas tuo metu susinervinęs trainiojosi aplink), pasivaikštėm po miesto centrą, palesinom balandžius trupiniais iš Poundland'o sumuštinio, aptikome miesto turgų, kuriame spėjau pamatyti, kaip indės pardavinėja audinius, išpuoštus įvairiais karoliukais (net nusistebėjau, bet kai kurie audiniai man tikrai patiko), gavom dvi nemokamas Pepsio skardinėles, šiek tiek sušalome, na žodžiu, kaip tikri turistai klajojom ratais ir viską stebėjome. Leeds'e tarp tų aukštų pastatų jaučiausi tokia maža, o grįžus į Barnsley iš karto pajutau didesnę erdvę, praktiškai pasijutau kaip milžinas. :D

R.