Žinau, kad dar palauksiu, o vėliau padarysiu ką nors kvailo. O paskui gailėsiuos... Žinau, nes tai aš, aš taip darau. Nesuprantu, ar aš viena jaučiuos keistai? Ne taip, kaip turėčiau jaustis? Ar pasikeitė mano lūkesčiai? Ar aš pradėjau elgtis kvailai? Ar gali artumas būti rankutėmis susikabinęs su toluma? Ar gali mano prisigalvoti dalykai virsti tiesa? Ir noriu, kad visas mano pasimetimas būtų tik vienkartinis "pokšt", nes paskui labai skaudės.
Aš tai tau jau viską pasakiau, ką galėjau. Nebežinau ką pasakyt daugiau :)
AtsakytiPanaikinti