Apie maistą*

Šiandien pusryčiams, kad padariau sumuštinių, tai padariau! Visą savo rytinę fantaziją išnaudojau. Kroviau viską, ką turėjau: ir pomidorus, ir pašildytus vakarykščius makaronus su faršu ir paprika, ir keptą kiaušinį. Greitai patapsiu kaip vietiniai gyventojai, kurie ant sumuštinių krauna visokias nesąmones (Odetka su Donatu pasakojo, kad jie ant batono dedasi čipsus, tada keptas bulvytes ir tada valgo. Geras ane?). Tarškėjau, barškėjau virtuvėj, o paskui susikuklinau, kai iš antro aukšto nulipęs Kęstas sakė, kad viskas puikiai kambary girdėjosi. Bet aš galvojau, kad Donato nėra, nes durys kambario buvo praviros, Odetka buvo seniai į darbą išėjusi, o Kęstą jau ir taip buvau pažadinusi, todėl net nesistengiau būti tylesne. Et! Gavosi kažkokie įdomaus skonio milžinai, kurie, tikiuosi, bus neblogas energijos užtaisas ir po valandos vėl nesinorės vagyti.

Jei atvirai, tai kol kas aš čia nieko nedarau, išskyrus, kad valgau ir nervinuosi dėl visko. Va jau ryt pirmoji darbo diena, poryt pokalbis dėl draudimo (dėl to teks išsiprašyti iš darbo, nors bus tik antra darbo diena ir labai nenoriu jos praleisti). Blemba! Bet žvelgiant iš gerosios pusės, galiu su jumis pasidalinti, kas Anglijoj labai skanu! :D

1. Čipsai, kurie sukrauti į mažyčius pakelius (perki vieną didelį paką, o jame dažniausiai būna 6 mažyčiai čipsų pakeliukai). Asdos čipsai nekainuoja 1 svaro, Walkers - 1,68svaro (6pakeliai dideliame pake), arba mano atrastas variantas Poundlande - 5 pakeliai dideliame pake už 1 svarą.

2. Asdos sausainiai. Asdos prekės yra panašios į pvz. Optima linija prekes. Parduotuvėje jos tikriausiai yra pačios pigiausios. Bet va kad Optima linija tokius sausainius turėtų, tai būtų mano mėgstamiausia maisto "linija". :D Jie labai trapūs, jaučiasi įv. grūdai, o viršus padengtas ščiokoladu! Kaina ~70p. Tinka ir vegetarams. :)

3. Jogurtukai! Nu super jie man čia. Dabar ragausiu visus iš eilės, o paskui nuspręsiu, kurie skaniausi. Pirmoje nuotraukoje 6 tokie indeliai kainuoja 2 svarus, antroje nuotraukoje 4 tokio jogurto indeliai kainuoja 1,5 svaro.

4. Įvairūs desertai taip pat parduotuvėse traukia akį ir širdį. Nors taupyti pinigėlių jie tikrai nepadeda, bet kartas nuo karto tikrai nesusilaikysiu ir grybštelsiu kokią pakuotę nuo lentynos. Už pavaizduotus nuotraukoje mokėjau 70p (už 4 indelius).

5. Labai fainas reikalas yra Mentos gumų indelis. 50 vnt. gumų už 1 svarą.

 

Norėčiau pasakyti, kad tikrai ne vien tik skanumynus čia valgau, perkam ir normalų maistą: faršą, bulves, makaronus, batoną, pomidorus, kiaušinius, bananus, pomidorų padažą (nors su juo žiauriai susifeilinom :D), salotas, sūrį, koncervuotus produktus ir t.t... Atėjo mūsų eilė pirkti aliejų. Labai nustebino prieskonių brangumas, todėl gailimės, kad neatsivežėm iš Lietuvos. Be to, labai sunku čia tuos prieskonius išsirinkti, nes baisu kokius "įtartinus" nusipirkti. :)

Geros dienos,

R.

28.11.13

Turiu pripažinti, kad man nelabai sekasi pratintis prie svetimos šalies. Kai reikia ką nors išveplent, tai iš viso pasidaro sunku suprasti, kaip dar pavyksta susišnekėt su žmonėmis, jei aš pati savęs nesuprantu. Liežuvis sustingsta, prišvepluoju kvailai, nesinaudodama nei laikais nei gramatika. Pirmoko lygis dviem žodžiais tariant. Tik dabar suprantu, kaip Lietuvoje yra paprasta, kai gerai moki kalbą ir laisvai kalbi.
Šiandien teko bendrauti su banko darbuotoja, kuri pasirodė tikrai maloni. Buvo jaučiamas jos angliškas akcentas (tačiau ačiū dievui ne toks, kaip dėdulės, pas kurį darėmės raktus, nu nes jo tai iš viso praktiškai nesupratau). Ji maloniai nusišypsodavo ir padrąsindavo, kad nieko tokio, jei ko nors nesuprantu. Pašnekėjom apie orą, kaip man čia sekasi, pasiskundė, kaip jai sunku su lietuviškais vardais ir adresais. Bet galiausiai mano nuotaiką sudrumstė nežinia, tai gausiu aš tą prakeiktą banko kortelę ar ne?! Nieko nepadarysi, reiks laukti skambučio iš nežinomo numerio ir maloniai atsiliepti "hello", nors aš dažniausiai pasirenku paprastesnį variantą -> "yes". :D
Pastebėjau, kad mano vardą visi labai keistai taria. Net nežinau, ar pati taip sugebėčiau ištart. Na bet mano bent jau ištaria, o ne kaip kažkieno ("kest..." - tuo ir užsibaigia).
Šiandien dar turėjome darbe apmokymus (induction), kurių metu vaikštėm po salę su ryškiom liemenėm. Tuo metu pagalvojau, kad atrodom kaip kokie viščiukai, vorele žygiuojantys paskui vedlį. Visi į mus tiriamai ir pašaipiai žiūrėjo. Nėra ko stebėtis, juk mes - tai šviežiena, nors tokios šviežienos atvedama kasdien. Saugos instrukcijos aiškinimas praėjo visai sklandžiai, išlaikėme kažkokius testukus. Laukiam (nelaukiam?) sekmadienio, nes tada bus mūsų pirmoji darbo diena. Klausimas, ar negrįšiu keikdamasi.

R.

Jau nebe namie*

Kadangi gimtadienį praleidau kelyje, tai nežinau, ar džiaugtis, ar liūdėti. Nebuvo torto ir žvakučių, nuo sėdėjimo skaudėjo šikną, nugarą ir kaklą, nes kartas nuo karto užsnūsdavau ir galva nulinkdavo žemyn. Laimės valandėlės egzistavo tik degalinėse, kuomet galėjom išvirsti iš busiuko ir pramankštinti kojas. Pirmą kelionės dieną gal ir visai padoriai atrodėme tose degalinėse, bet antrąją tikrai gąsdinome vietinius gyventojus savo užtinusiomis akimis ir susivėlusiomis ševeliūromis. Įsimintiniausia kelionės akimirka buvo kėlimasis keltu iš Prancūzijos, nes pvz. iš Lenkijos atsimenu tik mokamus kelius ir įtaraus lenko policininko žvilgsnį, vis bėgiojantį nuo mano tapatybės kortelės prie mano veido (daaa!!! juk ji daryta prieš 8 metus, tai normalu, kad esu pasikeitusi), iš Vokietijos - policininkus sustabdžiusius vidury nakties ir išrašiusius baudą vairuotojams dėl tempiamos per sunkios mašinos, užkeltos ant turėto traliuko (ar kažkas pan.), Texaco degalines (berods taip rašosi), o toliau visą likusią Vokietiją, Belgiją praktiškai pramiegojau ir atsibudau jau likus valandai iki Prancūzijos. O keltis keltu buvo laaabai faina. Labai norėčiau tai pakartoti. Anglijoje veiksmas vyko daug greičiau. Nuvykom iki Londono (atpažinau Ilfordą, kai pro jį važiavom!!!), nuo ten mane su Kęstu paėmė vietinis lietuvis su mašina. Tiek keiksmažodžių vartojančio žmogaus niekada nesu mačiusi, net ausys užsiraityt galėjo nuo jo rėkimo ir keiksmažodžių. Jei būtų tekę keliauti vienai, visą kelionę su juo būčiau pratirtėjus kaip koks beržo lapelis. Juokinga, kad kitus lietuvius Anglijoje jis vadino "skalbinių vagimis". Nors blogai kalbėti apie šį mūsų vairuotoją negaliu, nes vidury kelionės nupirko man kavos, o kas svarbiausia - saugiai nugabeno mus iki reikiamos vietos.

Nors mes čia jau nuo penktadienio vakaro, antrą naktį iš eilės sapnuoju visokias nesąmones. Tai tikriausiai dėl pasikeitusios aplinkos ar klimato (nes kiek girdėjau Lietuvoje jau buvo galima pamatyti sniego, o čia vis dar ruduo su nuo medžių krintančiais spalvotais lapais ir vis pasirodančia saulyte, kuri ir dabar blyškiai bando mesti spindulius pro mūsų langą). O gal mano neramiam miegui įtaką daro ir šiokie tokie sunkumai, su kuriais gali susidurti nemažai emigrantų. Bet kaip jau minėjau praeitame savo įraše, tikiuosi, kad tik pradžia bus sunki, o paskui viskas įsibėgės ir seksis daug geriau. :) Va jau ir dabar iš naujo išmokau nusipirkti dieninį kelionės autobusu bilietą, pasipildyti telefono sąskaitą, apsipirkti Asdos savitarnos skyriuje (beveik kaip Iki'nės bitutėj), maždaug žinau kelią, nuo centro iki namų, o taip pat praėjom kažkokią atranką į darbą, nors tikiuosi, kad visi kol kas nesutvarkyti popierizmai ar vis dar nepersilaužimas dėl kalbos nepakiš mums kojos ir ketvirtadienį suprasim, ką mus ten mokins per tuos apmokymus. Taigi, mokausi iš naujo gyventi ir atlikti elementariausias užduotis, kad vietiniai mane suprastų. Gerai, kad turim pagalbininkų, nes kitu atveju būtų žymiai sunkiau.

Vienintelės kelionės akimirkos, užfiksuotos telefonu.

R.