Apelsininiai keksiukai su maskarponės kremu*

Šiandien, kol namiškiai dar miegojo, Rūtka vėl sukiojosi virtuvėje ir barškino šaukštais. Įsivaizduojat, nebuvau net pusryčių valgiusi, o jau kepiau keksiukus! Iš vakarykščių pusseserės aiškinimų apie sveiką mitybą atsiminiau tik vieną - neturiu sau kažko griežtai drausti. Tai va, keksiukai išgelbėti!!! (Iš tikro tai ne, bet aš čia save taip apgaudinėju, nes labai smagu man juos kepti). Žodžiu, dėl tos sveikos mitybos, pradžioje stengsiuosi apriboti pusfabrikačių vartojimą iki 3 pakelių per savaitę! Vo! Ir čia žinokit yra labai mažai, nes nuėjus į parduotuvę čia gal kokius 50proc. prekių sudaro visokie greito paruošimo "patiekalai". Į darbą jokių pirktinių nesąmonių nebesidėsiu! Sumuštiniai, vien sumuštiniai arba salotos, mišrainės, koks jogurtas gal kada, na žodžiu, lietuviškas maistas, su kuriuo Lietuvoje nesipykau. :)

Po trumpo pasižadėjimo norėčiau grįžti prie keksiukų, kuriuos ačiūdiev valgau šįkart ne viena! 

Apelsininiai keksiukai su maskarponės kremu (12 kleckų)

6 dideli šaukštai sviesto

85g smulkaus cukraus

1 didelis kiaušinis, lengvai paplaktas

85g savaime kylančių miltų (aš dar dėjau šaukštelį kepimo miltelių, o miltų dėjau šiek tiek daugiau)

25g trintų migdolų miltelių (dėjau kokius 50g, nes riešutų kepiniuose niekada nebus per daug)

1 apelsinio tarkuota žievelė ir vieno mažo apelsino sultys

šiek tiek skaldytų migdolų pabarstymui ant viršaus

Kremui: 280g maskarponės sūrio, 4 dideli šaukštai cukraus pudros, vieno apelsino tarkuota žievelė (savo nuožiūra įspaudžiau dar ir kelis šlakelius sulčių), skaldytų migdolų saujelė.

Ištrinti sviestą su cukrumi, įmušti kiaušinį, įmaišyti miltus, apelsino žievelę, migdolų miltelius ir sultis. Viską gerai išmaišyti, drėbti į formeles, pabarstyti skaldytais migdolais ir kepti 180oC temperatūroje 20-25 min. (Gas Mark 4). 

Iškepusius ir atvėsusius keksiukus aptepti maskarponės kremu (maskarponę išsukti su cukraus pudra, tarkuota apelsino žievele), apibarstyti skaldytais migdolais.

Pripažinsiu, kad mano receptų knygutėj šie keksiukai gardinami kitokiu kremu, tačiau labai norėjau išbandyti maskarponės sūrį, todėl šiek tiek paimprovizavau. Keksiukai mano skoniui yra gaivūs, jaučiu, kad nepagailėsiu įvertinimo 10/10. Kažkodėl juos rekomenduočiau pabandyti Justulei!

Kai kvepia pavasaris ir virtuvė*

 Šiandien - tobulas pavasario sekmadienis. Tobulas ne tik dėl to, kad visi keturi esame namuose (na, šiuo metu tik aš, nes nusprendžiau, kad likusią dienos dalį noriu praleisti susirangiusi lovytėje, apsikabinusi arbatos puodelį ir besidalinanti mintimis su jumis, o ne keliauti į centrą), bet ir dėl to, kad už lango kątik nušvito saulė, visur jau žaliuoja žolė, pražydo pienės, plikas medžių šakas ima puošti mažyčiai lapeliai. O jau kaip nuostabiai kvepia pavasario oras... Užvakar naktį, važiuodama iš darbo autobusu, negalėjau nustoti komentuoti, kaip gaiviai kvepia pavasaris (vienas autobuso langas buvo praviras ir nosį kuteno lengvas ir švelnus vėjelis). Jaučiu, kad pavasaris tampa mano mėgstamiausiu metų laiku: jokio stingdančio šalčio ir jokios kaitros, verčiančios slėptis pavėsyje.

Šiandien, kaip jau tapo tradicija per išeigines, vėl kepiau keksiukus. Jau visiems pasigyriau, kad vakar nusipirkau 100 receptų keksiukų knygutę, todėl šįkart receptą ėmiau būtent iš jos ir trinu rankutėm, kada galėsiu išbandyti daugiau receptų. Iš anksto pašnibždėsiu, kad kremas man nelabai patiko (kitą kartą bandysiu maskarponės kremą su jais) ir keksiukai nesigavo labai drėgni, greičiau itin purūs.

Drėgni graikiškų riešutų keksiukai (12 vnt.)

85 g graikiškų riešutų plius 12 riešutų papuošimui

4 dideli šaukštai sviesto

100 g labai smulkaus cukraus (angl. caster sugar)

1/2 citrinos žievelės

70 g savaime kylančių miltų (angl. self-raising flour)

2 kiaušiniai

* aš dar įdėjau 1 mažą šaukštelį kepimo miltelių, nes nelabai pasitikėjau tais savaime kylančiais miltais. Jums rinktis dėti, ar ne :).

Kremui: 4 dideli šaukštai sviesto, 85 g cukraus pudros, 1/2 citrinos žievelės, 1 mažas šaukštelis citrinos sulčių.

Pradžioje susmulkinti riešutus iki smulkių dalelių, geriausia virtuvės kombaine ar kokiam gerai smulkinančiame prietaise (nieko tokio, jei liks ir didesnių gabaliukų, nes jie skaniai susikramsnoja valgant keksą). Išsukti sviestą su cukrumi, sudėti po vieną kiaušinius, suberti tarkuotą citrinos žievelę, susmulkintus riešutus ir miltus (*jei naudojat kepimo miltelius, tai juos sumaišykit prieš tai su miltais). Viską gerai išmaišyti ir krėsti į formeles. Kepti 190oC temperatūroje 20 min. (dar pažymėkite Gas Mark 5, jei yra tokia funkcija orkaitėje, nors aš nežinau, ką čia reiškia, bet recepte taip parašyta ir aš kepiau pažymėjus).

Kremui išsukite sviestą, suberkite cukraus pudrą, citrinos žievelę ir šaukštelį citrinos sulčių. Viską gerai išmaišyti ir tepti ant atšalusio keksiuko. Ant viršaus uždėti graikiško riešuto puselę.

Apibendrinant šį receptą, aš asmeniškai vertinčiau 8/10.  Man labai patiko pati keksiukų tešla ir tas nekasdieniškas skonis kaip pvz. vanilės ar šokolado. Juos nėra sunku padaryti, tik va reikia turėti kažką, su kuo susmulkinti riešutus iki "grubių" miltelių. Iš tiesų, tai labai jaukus receptas, tikrai tinkantis pasisėdėjimams su draugais prie kavos ar arbatos. Keksiukuose nepatiko kremas, kuris man pasirodė esąs pernelyg riebus, todėl ir atėmiau du balus.

p.s. nusibodo man jau tie patys keksiukų popieriukai... reiks kitą kartą kitų prigriebti.

Tikiuosi, kad šis sekmadienis jums buvo toks pat jaukus kaip ir man ir linkiu visiems darbingos savaitės gerąja prasme (mažai pavargti :D). 

R.

Šokoladiniai keksiukai ir katinukai*

 Šiandien vėl terliojaus virtuvėje - gimė šokoladiniai keksiukai... Kažkaip nenusibosta man juos daryti, nors kartais ir nepasiseka. Lengviau būtų nueiti ir nusipirki, nes taip būtų kur kas pigiau ir greičiau, tačiau negalėčiau pasidžiaugti kepančių keksiukų kvapu, negalėčiau biškutį pasigirti, kad kepiau pati. Šiandien gavosi visai neblogi keksiukai, traškiu viršumi. Kiek kvailai juos aptepliojau, bet su arbatyte tikrai suvartosiu. Gal net kokį į darbą nusinešiu ir kokiam lenkui prieš nosį pamosikuosiu. :D Labai norėčiau, kad kas nors ateitų į svečius valgyti mano keksiukų, nes vienai su tokiais kiekiais sunkiai sekasi tvarkytis.

Labai gaila, kad jau baigėsi ši diena, nes po šešių darbadienių tikrai norėtųsi ilgiau pabūti namuose, pagulinėti ir pastenėti... O čia va žiūrėk, išėjai į centrą paklajoti, maisto parsinešti, išsikepei keksiukų, viena sutvarkei namus (čia tai liūdna istorija, nes kažkas prasėdėjo prie kompo visas tris valandas kol tvarkiau) ir va, Rūtuk, išeiginė praėjo...

Šitas truputį nesigavo ;D

Dar labai norėčiau pasidžiaugti New Look šaliku iš Asos su katukais. :) Mielesnio šaliko tikriausiai nesu turėjusi. Tai pirmas mano pirkinys iš darbo. Dėkinga Odetai, kad nuolaidą padarė. ;)