Šiandien vėl terliojaus virtuvėje - gimė šokoladiniai keksiukai... Kažkaip nenusibosta man juos daryti, nors kartais ir nepasiseka. Lengviau būtų nueiti ir nusipirki, nes taip būtų kur kas pigiau ir greičiau, tačiau negalėčiau pasidžiaugti kepančių keksiukų kvapu, negalėčiau biškutį pasigirti, kad kepiau pati. Šiandien gavosi visai neblogi keksiukai, traškiu viršumi. Kiek kvailai juos aptepliojau, bet su arbatyte tikrai suvartosiu. Gal net kokį į darbą nusinešiu ir kokiam lenkui prieš nosį pamosikuosiu. :D Labai norėčiau, kad kas nors ateitų į svečius valgyti mano keksiukų, nes vienai su tokiais kiekiais sunkiai sekasi tvarkytis.
Labai gaila, kad jau baigėsi ši diena, nes po šešių darbadienių tikrai norėtųsi ilgiau pabūti namuose, pagulinėti ir pastenėti... O čia va žiūrėk, išėjai į centrą paklajoti, maisto parsinešti, išsikepei keksiukų, viena sutvarkei namus (čia tai liūdna istorija, nes kažkas prasėdėjo prie kompo visas tris valandas kol tvarkiau) ir va, Rūtuk, išeiginė praėjo...
Šitas truputį nesigavo ;D
Dar labai norėčiau pasidžiaugti New Look šaliku iš Asos su katukais. :) Mielesnio šaliko tikriausiai nesu turėjusi. Tai pirmas mano pirkinys iš darbo. Dėkinga Odetai, kad nuolaidą padarė. ;)
