"Vakar dariausi vaisių salotas, o vakaras kvepėjo vakaru. Kažkas buvo palikęs pravertą langą… Girdėjau garsus, kurie kuteno miesto jaukumą. Kvepėjo pavasariu, tyrumu, gaiva ir labai norėjosi, kad visa tai nusileistų ant mano odos, plaukų ir pasiliktų kartu visą naktį..."

2013 m. spalio 23 d., trečiadienis

Įdomu gal tik mergaitėms*

Šiandien mane netikėtai pagavo bjauri žinia: dingęs fotoaparato baterijos kroviklis... Su besikaupiančiomis ašaromis akyse kuičiausi po spinteles, nes (po paraliais!!!) nusipirkau naujų šmutkių ir niekam negaliu jų parodyti! ;P Tai va... tirtėjau iš pykčio, kad kroviklis kažkur pasikavojo. Tačiau greitai sužinojome kur jis. Ogi tą savaitę, kai viešėjau pas draugą kaime (apie tai įrašas čia), baterijos kroviklis taip ir neiškeliavo namo į Kauną. Praeitą savaitgalį vėl ten buvom, tačiau, aišku, man nė motais, kad mano daiktai išsibarstę po pusę Lietuvos, tai ir neatkreipiau dėmesio, kad jis ten kažkur gulinėja.
Kadangi jau išsiaiškinome dingusio kroviklio paslaptį, norėčiau parašyti rašliavą mergaitiška tema. Bloguose dabar populiaru rašyti savo sunaudotos/naudojamos kosmetikos apžvalgas, todėl aš irgi pasiduosiu šiai bangai pora mažų apžvalgėlių, nes man pačiai labai patinka paskaityti apie tokius dalykus, nors tai yra labai subjektyvu.

1. Visų pirma, norėčiau labai pagirti šiuos tris plaukų aliejukus: Macadamia, Marrakesh, ArganMagic (ačiū Odetkai, kuri pargabeno pastarąjį produktą iš UK, nes nežinau, kur Lietuvoje jo yra pirkti, be to, vien jau gavusi buvau priversta šį produktą išbandyti). Visi trys aliejukai kvepia pasakiškai, juos galima tepti ant drėgnų arba sausų plaukų, naudojasi itin taupiai, o jų poveikis plaukams yra nuostabus. Mano plaukai - itin nepaklusni, besivelianti, sausa "šiaudų" krūva, o naudojant šias priemones su šia krūva ne tik lengviau susitvarkau, bet plaukai akivaizdžiai labiau blizga, tampa švelnūs ir malonūs liesti. Kainos šių produktų (man asmeniškai) ganėtinai piktos, tačiau viską atperka jų skalsumas bei, kaip jau minėjau, kad jų užtenka tikrai ilgam.


 

2. Tęsiant temą apie plaukus, atradau neprastą plaukų kaukę - Andrew Barton S.O.S... (~30lt) Bent jau savo poveikiu ji gali laisvai stoti akistaton su Milk_Shake plaukų kauke praturtinta Muru Muru sviestu (~49lt). Kainos skirtumas tikrai akivaizdus (~20lt), o daugiau pliusų brangesnei priemonei nelabai galėčiau rasti. Žinoma, abi kaukės savo sudėtyje tikriausiai turi visokio brudo, tačiau, kai aš apie tuos brudus nieko nenutuokiu ir sprendžiu apie priemonę tik iš savo plaukų "atsiliepimų", galiu drąsiai teigti, kad ne visada brangesnė prekė bus geresnė. Manau šios dvi priemonės yra bene lygiavertės ir vien dėl to rinkčiausi pigesnį variantą.

 3. Toliau norėčiau pasidžiaugti Himalaya veido prausikliu (būtent gelinės tekstūros, nes putų nebandžiau, bet manau ir nebebandysiu). Jau antras produkto buteliukas rado vietą vonios lentynoj. Prisipažinsiu, esu knysliukė/kuistukė/ieškotoja/tyrinėtoja, kuri labai retai apsistoja ties vienu produktu (veido kremai, kūno losjonai, blakstienų tušai, makiažo pagrindai - nė vieno iš pabandytų dalykų nepirkau du kartus iš eilės, vis bandau atrasti kažką TOKIO, ko tikriausiai niekada nerasiu :)), tačiau šis veido prausiklis mane tikrai sužavėjo. Pvz.: Nivea , Lumene, Margarita, Essence ((!!!) totalus šššš....), Rival de Loop (va šitas labai nebrangus, bet stebėtinai neblogas) ir t.t. prausikliai vienaip ar kitaip neįtiko: žadėjo daugiau, negu iš tikro suteikė, prastai nuplovė makiažo likučius, pernelyg greitai baigėsi, buvo nemalonios tekstūros, nusiprausus tempė veido odą ir t.t., o va šitam Himalaya prausikliui nė vieno iš šių minusų negalėčiau priskirti. Belieka pasakyti, kad reikės pirkti ir toliau! Tiesa, galbūt daugiau sau leisti galinčios panelės nusistebės, kodėl tik pigesnius veido prausiklius išvardinau, tačiau nebijau prisipažinti, kad mokėti 20lt ir daugiau man nekiltų ranka, todėl ir toliau klajosiu tarp pigučių.

4. Kaip, matyt, daugelis mergaičių, kurios ryškina antakius, pagirsiu Essence antakių šešėlius. Niekada negalvojau, kad naudosiu tokį dalyką... bet pokšt (!) ir naudoju. Jie švelniai paryškina, antakiai atrodo natūraliai ir dar niekas nėra paklausęs, ar aš pasiryškinusi antakius. Sorry tos, kurios mėgsta antakius-siūlus, aš turiu DYYYDELIUS antakius ir jais didžiuojuosi! Tegyvuoja Ravšanas ir Džemšūtas iš Naša Russia serialo (na aišku aš turiu du antakius, o ne vieną kaip jie...)


Tai vat, pradžiai tiek... Kartas nuo karto bandysiu pildyti savo mėgstamiausių sąrašiuką ir bus labai smagu, jeigu kas paskaitys ir pasidalins savo mintimis apie kokias nors mėgstamiausias grožio (negrožio?) priemones.

Šilto jums vakaro,
R.

2013 m. spalio 15 d., antradienis

Obuolių pyragius*

Savaitgalį kiurksojau pas mamuką. Tiesa, nieko gero ten nenuveikiau, tačiau bent jau pabandžiau iškepti obuolių pyragą. Koks gi ruduo be garuojančio arbatos puodelio ir dar šilto obuolių pyrago? :) Tuo labiau, kai obuolių pilni namai ir jau nebežinai, ką su jais bedaryti. O ir pyrago jau nekepiau tikrai ilgai. Labai norėjau pyrago iš trapios tešlos, kuri man yra pati pačiausia, todėl labai nudžiugau užtikusi šį receptą. Tai vat, pirmadienio rytą keliavau į Maximą, nes iš visų reikalingų produktų neturėjau tik cukraus pudros, razinų ir atliekamo sviesto pakelio. Eigoje susidūriau su sunkumais, nes man, kaip ir blog'o mergaitei, gaminusiai šį pyragą, pritrūko tešlos "tinkliukui", uždengiančiam obuolius... Aš irgi turėjau daryti trupinukus ant viršaus, tačiau jie skonio, aišku, nesugadino. Galiu pasakyti, kad kitą kartą aš dėčiau mažiau cukraus pudros į tešlą, nes pyragas gaunasi tikrai labai saldus.

2013 m. spalio 8 d., antradienis

Savaitė

Jei kas paklaustų, ką veikiau praeitą savaitę, tai galėčiau atsakyt, kad roviau burokus ir mokinaus vairuot. Reikia pasidžiaugti, kad šios pastangos davė rezultatų: burokai nurauti, o teisės jau gaminamos su itin tragiška nuotrauka iš "būdelės" (turėjau tris bandymus "fainesnei" rožai išgauti, bet sugebėjau visus bandymus sufeilint kaip visada!).
Savaitei žingsniuojant link pabaigos buvau iškeista į kažkokią seną JAWA (Java???), kuri net nebevažiuoja, bet bile kažkam smagu pasikrapštyt prie variklio. Tupinėjau aplink garažą nuobodžiaudama, eilinį kartą fotkinau savo batus ir daug žiovaudama tyliai norėjau, kad greičiau važiuotume į Kauną, nes svetimuose namuose niekada nesijaučiu gerai. Tačiau grįžus į Kauną mus pasitiko "maloni" žinia: kambario temperatūra panaši į esančią už lango. Tai ir sėdžiu su "golfa" ir chalatu apsimuturiavusi.

P.S. Mekulis apturėjo didžiausią kelionę savo gyvenime. Vis mašinai labiau sujudėjus išlįsdavo apsidairyti. Išvažiuojant Kaunan ji sugebėjo du kartus krimstelt man į pirštą. Matyt kaime norėjo likt ir tapt katinų "zakuske", kaip ji buvo pavadinta vos atvažiavus.