Mano kvietkiuko istorija

Moteros dienos proga visiems gyriausi, kad gavau baltą rožę vazone. Iki dabar džiaugiuosi šia dovana, tačiau su gėle atkeliavo ir šiokia tokia atsakomybė: neužtenka vien pripilti vazą vandens, pamerkti ir palikti, kad pamažu nuvystų. Kas mane pažįsta, žino, kad iš manęs gėlininkė labai prasta. Vien pernai sugebėjau sudžiovinti kažkokią gėlę vazone ir tik Kęsto dėka ji kažkiek "atgijo"... Apskritai aš gėlių vazonuose neauginu. Taigi tokia gėlininkės patirtimi nesididžiuoju ir šįkart nusprendžiau labiau pasistengti.
Ką žinojau apie kambarinių rožių priežiūrą? Nieko. Ką žinojau apie darželio rožių priežiūrą? Irgi nieko. Įsivaizduokit, kokion neviltin puoliau supratusi, kad mano rožės laukia greita mirtis... Tuomet pasitelkiau visagalio interneto pagalbą, tačiau ir jis man mažai ką pagelbėjo, nes gausybėje informacijos paprasčiausiai pasimečiau. Sukūrusi temą MD forume sulaukiau įvairiausių komentarų, tačiau vien jais irgi pasikliauti nenorėjau, nes kažko širdis liepė pasikliauti savo protu (va!). Sužinojau, kad mano rožė dabar artėja link "miego" periodo, nes šiuo metu ji žydi (tai reiškia, kad jai yra vasara, nes vasarą rožės žydi, rudenį jas nukerpa, ir leidžia žiemoti, o pavasarį jos vėl pabunda), todėl tikriausiai greitu metu ji pradės mesti savo lapus ir teks ją nešti į rūsį, kad galėtų sau pažiemoti. :D
Žodžiu, tuo metu nusprendžiau rožę persodinti, nes vazonėlis buvo akivaizdžiai per mažas. Kovo 9 d., sekmadienis pasirodė labai vasariškas ir šiltas, todėl iš pačio ryto lėkiau į parduotuvę pirkt vazono, durpių ir trąšų. Kad žinotumėt, kokias kančias patyriau, kol parsitempiau tas durpes namo... Devyni prakaitai išpylė. Toliau rožės persodinimo procesą galit matyti patys.

Po persodinimo leidau rožei pasidžiaugti pirmaisiais gyvais saulės spinduliais, nes, kaip jau minėjau, buvo labai šilta, be vėjo diena.

Galiu pasidžiaugti, kad į persodinimą rožė sureagavo labai teigiamai: apdovanojo ji mane naujais žiedais. Tačiau vieną vėlyvą vakarą grįžusi po darbo buvau nemaloniai nustebinta: žiedai buvo nulinkę, nes per savo užmaršumą kelias dienas jos nepaliejau. Tačiau mano laimei, užpylus vandens, kitą rytą žiedai vėl buvo pakelti. :)
Kovo 13 dienos nuotrauka.

Kovo 15 dienos nuotrauka.

Vakar, kovo 17 dieną, atsisveikinau su jau pražydėjusiais rožės žiedais.

Šiandien mano rožė jau su mažiau žiedukų, tačiau vis dar gyva ir turinti nemažai pumpuriukų naujiems žiedams. Viii!!!

Niekada neįsivaizdavau, kad vazoninė gėlė gali taip džiuginti savo žiedais taip atsakydama į mano pastangas ja rūpintis.

R.