*Stand up eight

Bloge, ką galiu šiandien parašyti, ko nebūčiau dar rašius? Gal kad kartais žiūriu į orą priešais save, už kurio yra daiktai? Kad kai nervinuosi nieko negaliu daryti, kai būna liūdna irgi? Gal kad niekam nebūsiu atsarginis variantas ir tikriausiai dar ne vienam taip pasakysiu? Kad abejingumas man nepatinka? O gal kad aš geriausiai sugebu gyventi, kai esu viena? Oh wait, tokia ir esu.

R.

(Photo source: thisisnttheway-mystoryends, via imthat-1girl)

Planai planai*

 Na aš tiesiog negaliu atsispirti nuotraukoms su pusryčiais. Na taip, taip... tai gali būti ir pietūs ar vakarienė, bet man jos asocijuojasi su pusryčiais! Ir tykšta seilės ant klaviatūros, kai galvoji apie skrebučius su riešutų sviestu ir uogiene, arba su medumi... Ir mintyse bandau atkurti tų skrebučių kvapą ir traškesį, laužiant juos per pusę.

Arba blyneliai. Pusryčiams labai tinka blyneliai... Nors blynų kvapas ir nėra mano mėgstamiausias, bet tikrai vargais negalais išsikočiojus iš lovos neatsisakyčiau blynelių su medumi ir pieno puodeliu. Ir prie blynelių dar saulė už lango yra privaloma. Ir vasara.
O vat žiemą neatsisakyčiau paprastos bandelės su sezamu (bet svarbu, kad būtų šviežia ir traški), perpjautos pusiau, patepliotos kokia nutella, suvožtos ir pašildytos truputuką mikrobangėj, kol ta nutella pasilydo josios viduje. Nom nom nom.
O ką mieliausiai gerti ryte be jau minėtojo pieno? Žaliąją arbatą ir kapučino. Skanūs gėrimėliai.
Rytai su tokiais pusryčiais būtų nuostabūs. O jei aš nebūčiau tokia tinginė ir anksčiau išlipus iš lovos pasisukiočiau virtuvėje! Deja deja. Rytais, kol neprasibudinu, aš pusiau akla, pusiau kurčia, vos velkanti kojas žeme ir pasakysianti bet ką, kad tik galėčiau dar čiut pamiegoti.

 Dar šiek tiek skaitalo*
Ką Liūdnas Debesiukas norėtų nuveikti šią vasarą:
1. Aplankyti kokią vietą, kurioje dar nebuvo.
2. Paskanauti kokį nors desertą ar patiekalą, kurio dar nėra ragavus.
3. Atrasti kažką savyje, kas jai patiktų.
4. Daug degintis, kad nors kartą taptų rudesnė už sūrį.
5. Įamžinti daug šiltų akimirkų.
6. Atkirst nuo ko nors gražią "maudymkę", nes gaila pinigo - brangu pirkt.
7. Perskaityt nors vieną knygą po paraliais! Pvz, naujausią "Vampyrės dienoraščio" dalį!
8. Su kuo nors susipažinti.
9. Išsikepti lauže zefyrą.
10. Vakaroti gamtoje ir jausti tą nakties orą, aprašytą mano blogo viršuje.
11. Ankstyvą rytą pusryčiams išsikepti vaflių... ir apipilti medumi arba uogiene.
12. Nusipirkti kokius gėlėtus sportbačiukus, kad joks ilgas kelias nebūtų baisus.
13. Ką nors palaikyti už rankos.
14. ir t.t.

Labanakt,
R.

P.S. foto iš http://liudnasdebesiukas.tumblr.com , o ten yra info iš kur ir kieno, tereik paspaust ant nuotraukos.

Marilyn Monroe ir auksinė žuvelė

"She was a girl who knew how to be happy even when she was sad. And that's important." - Marilyn Monroe

Išjungiu šviesytę, kabančią palubėj, užsitraukiu kaldrą iki kaklo, rankomis suspaudusi jos kraštelius, užveriu sunkias blakstienas ir tyliai tyliai kvėpuodama klausausi tylos. Tik tada pasijuntu laisva, laisva nuo baimės, nuo rūpesčių, nuo šiandienos ir nuo rytojaus, nuo reikalavimo būti vienokiai ar kitokiai, nuo liūdnų debesiukų. Tokiomis naktimis norisi šilto pieno su cinamonu, žvaigždučių spindinčių už lango ir žinoti, kad kažkur yra draugai, tyliai atsidūstantys per miegą ar garsiai knarkiantys, vis dar plačiai atmerktomis akimis ir "įmerkę" nosiukus į kompiuterių ekranus, klajojantys naktiniame mieste ir garsiai besijuokiantys, slapčia besikuičiantys tamsioje virtuvėje ir šaldytuve beieškantys naktipiečių (ar šiaip ko nors skanaus širdelei nuraminti), o gal... tiesiog esantys minčių pasauliuose, beieškantys savęs taip pat kaip ir aš.

Norėčiau turėti auksinę žuvelę, nes nieko (kodėl kažką praradę visada sakome, kad mums nieko nebeliko? Juk lieka artimi žmonės, lieka visas pasaulis, pilnas galimybių ir spalvų, tik patiems reikia rinktis, kurias išryškinti) jokio augintinio nebeturiu. Auksinė žuvelė tyli, tyli ir trapi, jeigu galima taip vadinti žuvelę. (Ar kada laikėt žuvelę rankoje, svarstydami leisti jai gyventi ar ne?) Ji būtų tokia, kokia aš esu dabar... tyli. ("Trapi" išbraukiame, nes manau, kad nesu tokia. Na gal ir esu, tačiau vis tiek sugebu savimi pasirūpinti. Ir iš viso, moterys yra stiprioji lytis! Be mūsų nebūtų jūsų! Hell yeah!) Nukrypau... Žodžiu, noriu auksinės žuvelės, kuri palaikytų man kompaniją tylint, kad  nebūčiau viena...

Labanakt,
R.

*nuotraukos iš čia -> http://omgwtfloll.tumblr.com/